Analitikų vertinimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP augimui liepą-rugsėjį turėjo smukusi pramonė. Jos apimtims stabilizavusis, kai kurie ekonomistai mano, kad pramonė turėtų pradėti kilti, tačiau dėl silpnų eksporto rinkų spartaus atsigavimo ir augimo spurto nesitikima.

„Daugiausia rizikų teko šiemet sugerti kertiniam Lietuvos eksportuotojui – apdirbamajai gamybai. Tai paveikė gamybos apimčių ir eksporto rezultatus. Vis dėlto, ir šio sektoriaus produkcijos apimčių dinamika vasarą pradėjo stabilizuotis. Eksporto rinkoms atsigaunant pramonė turėtų atsispirti nuo dugno“, – BNS sakė INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Du iš penkių ekspertų mano, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, Lietuvos BVP nepakito, vienas  ekonomistas prognozuoja 0,5 proc. augimą, kiti – 0,9 proc. ir 0,3 proc. ūkio susitraukimą.

Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju – BVP pokytis buvo nuo nulio iki 0,1 proc. nuosmukis arba 0,4 proc. augimas, prognozuoja analitikai.

Šie pokyčiai labai džiugina ir teikia vilties, kad Lietuvos pramonė jau pasiekė dugną ir nuo dugno atsispyrė.

 

„Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą nepalankiems išorės sukrėtimams. Energetinių produktų kainų šuolis, išaugusios palūkanų normos, neigiamos Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pasekmės tik sulėtino, bet nesustabdė Lietuvos ekonomikos garvežio“, – BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, prognozavęs 0 proc. metinį bei 0,1 proc. ketvirtinį nuosmukį, sako, kad didžiausios neigiamos įtakos BVP ir toliau darė per ketvirtį sumažėjusi gamybos apimtis, be to, prekių eksportas krito labiau negu importas. Tačiau mažėjant infliacijai, o darbo rinkai ir pajamų augimui liekant stabiliam, mažmeninės prekybos pokytis per ketvirtį buvo arti nulio.

„Trečią ketvirtį ir vėl teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo daryti dar paaugę inžinerinių statinių statybos darbai. Taip pat vargu ar keitėsi IT sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės augimo tendencija. Vasaros pradžioje buvo baimių, kad grūdinių kultūrų ir rapsų derlius šiemet bus 15 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau panašu, kad derlius buvo tik minimaliai mažesnis negu pernai, todėl didesnės įtakos ketvirčio BVP pokyčiui daryti neturėjo“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Tiek metinį, tiek ketvirtinį nulinį pokytį prognozavęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad ekonomikos augimą vis dar slopino mažėjantis gyventojų vartojimas – mažmeninė prekyba rugsėjį buvo 3,1 proc. mažesnė nei prieš metus.

Pasak jo, nors vartotojų lūkesčiai spalį šiek tiek sumažėjo, jie išlieka geresni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tai daugiausia susiję su teigiamomis tendencijomis darbo rinkoje ir mažėjančia metine infliacija, kuri spalį nukrito iki 3 procentų.

„Kadangi metinis vidutinis darbo užmokesčio augimas vis dar siekia apie 10 proc., tai reiškia, kad šiuo metu daugelio gyventojų perkamoji galia yra maždaug 7 proc. didesnė nei buvo prieš metus. Kitų metų pradžioje metinė infliacija Lietuvoje turėtų nukristi žemiau 2 proc. kartelės ir panašiame lygyje laikysis visus metus, o tai bus svarbus veiksnys skatinantis vidaus paklausos atsigavimą“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Anot jo, šiemet Lietuvos ekonomika išvengė didesnio nuosmukio dėl beveik  trečdaliu išaugusių valstybės investicijų į inžinerinius tinklus: kelius, tiltus, elektros infrastruktūrą, be to, stebimos gana aktyvios ir privačios investicijos.

I. Genytė-Pikčienė, prognozavusi 0,3 proc. metinį nuosmukį, mano, kad per ketvirtį BVP nepakito. Pasak jos, ekonominė aplinka išlieka sudėtinga, neapibrėžtumą palaiko aukštos palūkanų normos, infliacijos šoko padariniai, aukštesnės nei prieš karą energetikos ir nestabilios naftos kainos bei itin vangi eksporto paklausa.

Vis dėlto, pasak jos, kertiniai Lietuvos sektoriai demonstruoja atsparumą, o labiausiai metų pradžioje smukusi veikla stabilizavosi.

„Nežymų neigiamą metinį rezultatą lemia vis dar ryškus bazės efektas, nes pernykštis trečiasis ketvirtis buvo itin stiprus, bei neigiamas vidaus prekybos, pramonės ir žemės ūkio indėlis į metinį BVP pokytį. Neapibrėžtumo prognozėms įneša transporto sektorius, pirmąjį pusmetį stebinęs itin gerais rezultatais“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, statybų sektorius šiemet demonstruoja teigiamą rezultatą. ES struktūrinių fondų paramos maitinama inžinerinių statybų plėtra vasarą augo virš 40 proc. per metus, rugpjūtį teigiami buvo ir pastatų statybos apimčių metiniai pokyčiai.

Namų ūkių vartojimas taip pat išlieka atsparus infliacijos ir palūkanų normų šuoliui, nes vis dar sparčiai augantys atlyginimai bei žemas nedarbo lygis palaiko vartotojų pasitikėjimą aukštame lygyje.

 

Optimistiškiausias prognozes trečiajam ketvirčiui pateikęs Ž. Mauricas mano, kad Lietuvos BVP per metus augo 0,5 proc., o per ketvirtį – 0,4 proc. Pasak jo, Lietuvos ekonomikai neleidžia sustoti sparčiai augantis paslaugų sektorius, kurį lemia tiek spartus vietos kapitalo įmonių augimas, tiek užsienio investicijos, tiek vis dar jaučiamas teigiamas Baltarusios IT įmonių persikėlimo į Lietuvą poveikis.

„Namų ūkių vartojimas taip pat išlieka atsparus infliacijos ir palūkanų normų šuoliui, nes vis dar sparčiai augantys atlyginimai bei žemas nedarbo lygis palaiko vartotojų pasitikėjimą aukštame lygyje“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, Lietuva teigiamai išsiskiria ne tik Europos Sąjungos, bet ir Baltijos šalių kontekste: pirmąjį pusmetį šalies ekonomika buvo 8,9 proc. didesnė nei 2019 metų pirmąjį pusmetį, Latvijos – 5,9 proc., o Estijos – 4 proc. Tuo metu visos Europos Sąjungos ekonomika buvo 4 proc. didesnė nei prieš ketverius metus.

Visgi Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungai, tikėtina, šią žiemą panirsiant į dar vieną recesiją, galima sulaukti ekonominio nuosmukio ir Lietuvoje.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prognozavęs 0,9 proc. metinį BVP nuosmukį, sako, jog rugsėjį Lietuvos pramonė fiksavo mažiausią gamybos kritimo tempą nuo 2023-ųjų pradžios, didėjo pramonės optimizmas, atsargų lygis pasiekė žemiausią lygį per paskutinius 10 mėnesių, o gamintojų prognozės dėl gamybos apimčių per tris artimiausius mėnesius rugsėjį buvo geriausios per pusę metų.

„Šie pokyčiai labai džiugina ir teikia vilties, kad Lietuvos pramonė jau pasiekė dugną ir nuo dugno atsispyrė“, – teigė A. Izgorodinas.

Tačiau, anot jo, nuvylė mažmeninės prekybos rodikliai, kurie rodo, kad vidaus vartojimo rinka išgyvena nedidelę recesiją, ir ji trečiojo ketvirčio pabaigoje kiek pagilėjo: šiemet rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, prekyba susitraukė labiausiai per ketvirtį – 3,1 procento.

A. Izgorodino teigimu, 2024 metais Lietuvos BVP turėtų augti 2,3 proc., didesnio augimo nesitikima dėl palūkanų normų didinimo, kuris slopins ekonomikos aktyvumą, taip pat išlieka energetikos kainų rizikos.

Oficialų trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP pirmąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs antradienį.