- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) pastaruoju metu labiau žiūri ne į infliacijos skaičius, o į darbo užmokesčio augimą ir vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį. Pasak jo, palūkanų normos turėtų būti mažinamos vasarą, birželio arba tik rugpjūčio mėnesiais.
„Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius. Ir vis vėlina, vėlina, vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą kalbėjo Ž. Mauricas.
„Procesai inertiški, rizika egzistavo. Lūkestis ir mano buvo, kad palūkanos turėtų pradėti mažėti anksčiau, prognozavome balandžio-gegužės mėnesiais, bet dabar nusikelia mažinimas iki vasaros, birželio, gal net iki rugpjūčio mėnesį. Dabar rinkos pradeda tikėti, kad gal tik rugpjūčio mėnesį bus mažinamos palūkanos“, – teigė jis.
Ekonomistas taip pat tikino, kad rinkos tikisi, jog bazinės palūkanos kitais metais sieks apie 2,5 proc.
„Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją, ypatingai, jeigu Vokietijai sunkiai seksis su automobilių pramone“, – sakė Ž. Mauricas.
Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją.
„Rinkos tikisi, kad kitais metais palūkanos sieks apie 2,5 proc. T. y., net mažiau, negu tikėjosi praeitų metų rudenį“, – aiškino jis.
Ž. Mauricas žurnalistams po apžvalgos pristatymo kalbėjo, kad priežastys dėl nusikeliančio palūkanų normų mažinimo yra inertiškas sprendimų priėmimas bei ECB sprendimas nebesivadovauti infliacijos rodikliu.
„Priežastys yra tos, kad visgi pakankamai inertiškas sprendimų priėmimas. Kita priežastis tai, kad nesivadovaujame vien tik infliacijos rodikliu. (...) Akcentas dabar yra nukreiptas į darbo užmokesčio augimo skaičius. Kai keiti žaidimo taisykles vidury žaidimo, tai sunku prognozuoti. Bet tai vis tiek yra politinis sprendimas“, – kalbėjo ekonomistas.
ECB Valdančioji taryba kovo pradžioje nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.
Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.
ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.
ECB vadovė Christine Lagarde tikino, kad institucija dar nėra „pakankamai įsitikinusi“ pažanga mažinant infliaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc.1
2024 m. gruodį fiksuotas mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildy...
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje2
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...
-
Maitinimo sektoriui sužibo viltis: Paluckas žada diskutuoti apie PVM lengvatą2
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, ...
-
Užfiksuotas metų rekordas: šis butas – brangiausias per visą Lietuvos istoriją5
2024 metų brangiausiai Vilniuje parduotų butų sąrašas stebina savo solidumu ir įspūdingomis sumomis. ...
-
Skrendantiems į Jungtinę Karalystę – naujovė: palies absoliučiai visus
Jau nuo balandžio vykstantys į Jungtinę Karalystę privalės gauti kelionės leidimą. Visi keliautojai, kad gautų leidimą atvykti į šalį, turės registruotis internetu ir sumokėti 12 eurų. Tai galios net ir skrendantiems jungiamaisiais skryd...
-
Seimas padidino rajono kelių finansavimą: ar to užteks?
Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. ...
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Paaiškėjo, kada ir kam atiteks našta už brangesnę elektrą1
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...