- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Fabrikas Vilniuje gamina lipdukus ir etiketes pakuotėms, praneša LNK.
„Įtampų pasaulyje užtenka. Ir jos kol kas auga. Neabejotinai, kad tai paliečia ir mūsų klientus, ir mus pačius“, – prisipažino „Pakmarko“ generalinis direktorius Virginjus Gumbaragis.
Įmonė turi padalinį Vokietijoje, nemaža dalis užsakymų – iš Vokietijos. Įmonės vadovas sako, kad mato, kaip vokiečiai kone kasdien ieško sprendimų tuomet, kai visa Vokietijos ekonomika išgyvena radikalų posūkį atsisakant priklausomybės nuo rusiškų dujų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Racionaliai pertvarko, atpigina energetinius resursus, „brangiomis valandomis“ išjungia gamybos energetinius poreikius. Mes matome tai iš vidaus labai ryžtingus ir racionalius sprendimus“, – savo pastebėjimais dalinosi V. Gumbaragis.
Vien ryžto ir racionalumo gali neužtekti. Didžiausias Vokietijoje „Deutsche Bank“ skelbia, kad Vokietijos ekonomika – šaltyje. Nepaisant trijų milžiniškos apimties gelbėjimo paketų, Vokietijos BVP kitais metais gali smukti 3-4 proc. Didžiausiai ekonomikai Europoje, vienai didžiausių pasaulyje, toks smukimas būtų milžiniškas.
„Vokietijos ekonomika jau yra recesijoje. To mes nematome oficialioje statistikoje, bet pamatysime, kai bus paskelbti trečio metų ketvirčio duomenys. Nes eksporto užsakymai mažėja jau 6 mėnesius iš eilės. Vokietijos apdirbamosios gamybos apimtys yra nukritusios iki žemiausio lygio per 8 metus“, – įspėja „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vokiečių problemos atsilieptų visai Europai. Lietuvos įmonėms Vokietija – pagrindinė prekybos partnerė.
„Atitinkamai per tai mes galime pajusti, kad mažėja Lietuvoje pagaminamų prekių ir paslaugų paklausa“, – pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Tai yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka, daugiau negu dešimtadalis Lietuvoje pagamintų prekių yra eksportuojama į Vokietiją. Natūralu, kad ir Lietuvos pramonės eksporto apimtys per ateinantį pusmetį sumažės“, – tikino N. Mačiulis.
Dalis įmonių jau dabar jaučia, kad užsakymų iš Vokietijos mažėja.
„Žmonės pradeda taupyti, mažėja vartojimas. Natūraliai ir užsakymų kiekis yra mažėjantis. Tai yra normalu. Tą pastebime Europoje. Mūsų pramonė bendradarbiauja su dideliais Vokietijos gamintojais iš statybų sektoriaus, kurie dirba su scenarijais kitais metais pradedant nuo sausio mėn. mažinti 20-30 proc. gamybą. Galbūt ne visai stabdyti“, – įžvalgomis dalinosi „Klasmann-Deilmann“ vadovas Kazimieras Kaminskas,
Vokiečių kancleris keliauja po pasaulį, ieško naujų dujų tiekėjų. „Netapsime priklausomi nuo vieno tiekėjo, mums taip tikrai nepasikartos“, – tikino Olafas Scholzas.
Bet transformacija užtruks. Šią žiemą gigantiškoms vokiečių gamykloms gali tekti stoti ir savo noru. Ne dėl to, kad truktų dujų, bet jų kaina būtų tokia aukšta, kad neapsimokėtų veikti. Panašiai kaip Lietuvoje jau stojo „Achema“, „Lifosa“ ir keliolika smulkesnių įmonių.
„Net jeigu nereikės fiziškai apriboti dujų, elektros tiekimo, kurios įmonės gali vartoti, kurios – ne, mes matysime vis tiek stabdomas įmones“, – įspėjo N. Mačiulis.
Lietuvos bankas, Finansų ministerija tebesilaiko prognozės, kad Lietuvos ekonomika kitais metais augs. Nors galingiausia Žemyno ekonomika – Vokietija – sau numato ryškų smukimą.
Reikia sugebėti greitai prisitaikyti, reaguoti į kažkokius naujus iššūkius.
„Lietuvos bankas šitą dalyką vertina. Darydami prognozes dalyvaujame bendrame Europos centrinio banko sistemos prognozavimo procese. Ten visi šie dalykai yra vertinami“, – gynėsi G. Šimkus.
Priežasčių optimizmui Lietuvoje yra. Jei recesija Vokietijoje išplistų, problemų kiltų visoms Europos šalims. O Lietuvos verslininkai ne kartą įrodė, kad prisitaiko vieni pirmųjų. Taip buvo po 2008-tųjų krizės, po 2014-ųjų sankcijų karo su Rusija, per pandemiją.
„Reikia sugebėti greitai prisitaikyti, reaguoti į kažkokius naujus iššūkius. Kol kas mūsų apkrovimas pilnas ir mes su tuo susitvarkome“, – sakė „Pakmarko“ generalinis direktorius.
Lietuvos įmonės – vienos mažiausiai įsiskolinusių Europoje. Bet lygiai taip pat energijos kainos – rekordinės. Ir senokai pasaulis matė tiek įtampų, kai per vieną dieną prognozės ar planai gali apsiversti.
„Alternatyvių neigiamų scenarijų tikimybė yra labai didelė ir turbūt labai arti 50 proc. Gali būti ir taip, ir taip“, – sakė N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...