- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė nepritaria Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos inicijuotoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti būtinųjų gamintojų koncepciją ir pakeisti šiuo metu galiojančią šilumos supirkimo aukcionų tvarką.
Į Vyriausybę, prašydama jos pozicijos dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projekto, dar vasarį kreipėsi Seimo valdyba. Trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė siūlomiems pakeitimams pateikė neigiamą išvadą.
Įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, reaguodama į 2018 m. įsigaliojusią šilumos supirkimo tvarką, kuri įtvirtino lygiavertę konkurenciją tarp šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų.
Įstatymo projektu siūloma sukurti teisinį pagrindą įgyvendinti dviejų šilumos energijos aukcionų (metinio – galios ir mėnesinio – energijos) tvarką bei įtvirtinti būtinųjų šilumos gamintojų koncepciją. Siekiama, kad tokiems gamintojams būtų kompensuojamos šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža.
Vyriausybė, nepritardama siūlomoms pataisoms, pažymėjo, kad įstatymo iniciatoriai nepateikė vertinimo, skaičiavimų ar detalesnės analizės, kokią įtaką pakeitimai turės konkurencijai ir galutinėms šilumos kainoms. Ji įžvelgė rizikų, kad, priėmus siūlomas pataisas, atskiriems šilumos gamintojams būtų užtikrinta visa investicijų grąža, neatsižvelgiant į tai, ar atliktos investicijos sumažino, ar padidino galutinę šilumos kainą.
Neigiamai įvertinta ir tai, kad įstatymo pakeitimais galimai siūloma reguliuoti visus šilumos gamintojus. Tai, Vyriausybės nuomone, padidintų administracinę naštą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija).
Vyriausybės nutarime pažymima, kad panašias pastabas dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projekto yra pateikusi ir Kainų komisija, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
ELTA jau rašė, kad STT vertinimu, inicijuojamos Šilumos ūkio įstatymo pataisos daliai dalyvių sukurtų išskirtines sąlygas veikti rinkoje.
„Būtų grįžtama į situaciją, galiojusią iki dabartinės šilumos gamybos ir supirkimo tvarkos įsigaliojimo, kuri buvo ydinga, nes neskatino konkurencijos ir investicijų į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius bei neskatino mažinti šilumos kainų vartotojams“, – teigta STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus vasarį Seimui adresuotame rašte.
STT tuomet taip pat atkreipė dėmesį į galimas korupcines rizikas, kylančias dėl neapibrėžto investicijų kompensavimo šilumos gamintojams.
„Nenustatant objektyvių kriterijų investicijų grąžos dydžio nustatymui yra sudaromos sąlygos skirtingiems subjektams nustatyti skirtingus investicijų grąžos dydžius esant toms pačioms sąlygoms, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu“, – pažymėta STT rašte.
STT laikosi pozicijos, kad nėra faktinių, ekonominių ar kitų duomenų, kurie rodytų būtinybę keisti dabar veikiantį teisinį reguliavimą, stebint teigiamas šilumos kainų mažėjimo vartotojams tendencijas.
Konkurencijos tarybos nuomone, siūlomais Šilumos ūkio įstatymo pakeitimais gali būti sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos šilumos gamybos rinkoje, kai vieni dalyviai būtų privilegijuojami, o kiti – diskriminuojami.
Šilumos ūkio įstatymo pataisų klausimą kuruoti paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas. Pastabas projektui jau yra pateikusios reguliuojančios institucijos, šilumos rinkos dalyviai ir kitos suinteresuotos šalys. Ekonomikos komitetas, sulaukęs Vyriausybės išvados, grįžti prie įstatymo projekto svarstymų turėtų rudens sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...