- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungoje (ES) siūlomas įvestas finansinių sandorių mokestis bus viena svarbiausių temų Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai šių metų antrąjį pusmetį, sako finansų viceministras.
Po susitikimo su britų bankininkais Algimantas Rimkūnas ketvirtadienį teigė, kad diskusijos dėl tokio mokesčio įvedimo gali trukti nemažai laiko.
„Tai klausimas, kuris tikrai nebus išspręstas per vieną dieną ir nebus išspręstas per pusmetį“, - sakė viceministras.
Tai viceministras BNS teigė po finansų ministro Rimanto Šadžiaus susitikimo su Britanijos bankininkų asociacijos vadovu Anthony Brownu (Antoniu Braunu) ir jos atstovais. Susitikime dalyvavo „JPMorgan Chase“, „Citi“, „Barlcays“, „Royal Bank of Scotland“, „Bank of America“, „Merril Lynch“, „Nationwide“ ir „Deutche Bank“ bankų atstovai.
Pasak A. Rimkūno, britų bankininkus domino Lietuvos prioritetai kuriant bankinę sąjungą.
„Ant Lietuvos pirmininkavo darbo stalo atsiduria labai svarbūs ir jautrūs bankų sektoriui klausimai. Atvykstantys bankininkai stengiasi išsiaiškinti, kokius prioritetus Lietuva teiks savo pirmininkavimo metu, kaip mato vieną ar kitą klausimą, kaip jį bandys išspręsti, o galbūt nespręsti ir palikti kitoms pirmininkaujančioms valstybėms ir panašiai. Svarbiausi klausimai, kuriuos domino mūsų svečius, buvo susiję su bankų sąjunga, su bankų gelbėjimo taip vadinama direktyva, kuri yra dabar derinama. Juos taip pat domino pasiūlymai, kurie dabar cirkuliuoja ES erdvėje, skirti, pavyzdžiui, finansinių transakcijų apmokestinimui“ , - BNS sakė finansų viceministras.
Pasak jo, britų bankininkai didelio entuziazmo dėl siūlomo finansinių sandorių mokesčio nerodo.
„Jie didelio entuziazmo nerodo, savaime suprantama. Bando įrodyti ir sakyti, kad tai bus bus kenksminga bankų sistemos vystymuisi, kad tai smukdys (veiklą - BNS), kad tai, tarkime, sumažins konkurencingumą bankų, kurie bus apmokestinti. Ministro atsakymas buvo vienareikšmis, - kad klausimas nėra paprastas, kad, ko gero, yra akivaizdi logika, kad toks mokestis turėtų atsirasti. Bet, ko gero, galutinis sprendimas pareikalaus ilgų diskusijų ir bendro politinio sutarimo“, - kalbėjo A. Rimkūnas.
Anot finansų viceministro, Lietuvos pozicija dėl finansinių sandorių mokesčio priklausys nuo politinio sutarimo ir nuo to, kokia bus padėtis, kai Lietuva perims pirmininkavimą iš Airijos.
A. Rimkūno teigimu, Lietuva turi nedidelį bankinį sektorių, todėl jeigu toks mokestis būtų įvestas, tai pajamos, gautos iš jo, būtų nedidelės ir siektų maždaug 6-10 mln. litų.
Didžioji Britanija balandžio pabaigoje paskelbė, kad mokestį Londonas skųs Europos Teisingumo Teismui, nes jis nesąžiningai paveiktų mokesčio nenorinčias valstybes.
Finansinių sandorių mokesčio rėmėjai jį vadina geru būdu finansų sektorių priversti grąžinti skolą už krizės metu šiam sektoriui suteiktą paramą. Įvedus šį mokestį, sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas 0,1 proc. mokestis, o sandoriams su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mokestis.
Europos Komisija teigia, kad mokestis padėtų kasmet surinkti 30-35 milijardus eurų pajamų.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus šešis mėnesius nuo liepos 1 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškos atsakymų, kodėl maisto kainos kyla lyg ant mielių: pramonės atstovai baiminasi vieno dalyko
Metų kainų kilimo spurtas tik prasideda. Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį pabrango penkiais eurais, palyginti su praėjusių metų sausiu. Kodėl kainos pučiasi ir ar maisto grandinėje visi pelnosi pagrįstai, nuo ...
-
Tyrimas atskleidė, koks pernai buvo pasiektas nedarbo lygis
Nedarbo lygis Lietuvoje 2024-aisiais sudarė 7,1 proc. ir per metus paaugo 0,3 proc. punkto, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Svarbus įvykis energijos rinkoje: pradėjo veikti bendra elektros balansavimo platforma
Pradėjo veikti bendra Baltijos šalių elektros balansavimo pajėgumų rinkos platforma – antradienį jau įvyko pirmieji aukcionai. Ją sukūrė šalių elektros perdavimo sistemos operatorės – „Litgrid“, Latvijos AST ir ...
-
Darbdaviai apie dirbtinio intelekto poveikį rinkai: tai skatins atleidimus?
Lietuvos darbdaviai dirbtinio intelekto (DI) poveikį darbo rinkai per artimiausius penkerius metus vertina atsargiai – trečdalis teigia apie tai neturintys nuomonės, rodo Užimtumo tarnybos atlikta apklausa. ...
-
Andrius Mazuronis po poros mėnesių darbo paliko Statybų sektoriaus vystymo agentūrą
Kiek daugiau nei du mėnesius Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktoriaus pavaduotojo pareigose dirbęs buvęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis ją paliko, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“. ...
-
Mitas apie bendrą turtą po partnerio mirties
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad visas turtas, kurį sukaupia gyvendami kartu su partneriu ar sutuoktiniu, yra bendra nuosavybė, tad mirus vienam, viskas kaipmat lieka kitam. Visgi partneriui ar sutuoktiniui mirus, pergyvenusiajam gresia teisinių proce...
-
„Laimikis“ tiriant tarptautinių sankcijų pažeidimus – 18 vilkikų ir keturi įtariamieji
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai Vilniuje sulaikė18 vilkikų ir puspriekabių, keturis įtariamuosius, pranešė MKT. ...
-
Olekas – apie mokesčių pakeitimus
Mokesčių pakeitimai turėtų būti parengti ir priimti per Seimo pavasario sesiją, sako pirmasis parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. ...
-
Istorinis įvykis – jau čia pat: internetiniai „troliai“ pradėjo savo juodus darbelius
Artėjant savaitgalį numatytam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, pastaruosius keletą mėnesių Lietuvoje pastebimas su tuo susijusių gąsdinančių komentarų socialiniuose tinkluose suaktyvėjimas, tačiau išskirtin...
-
Ant Vyriausybės stalo – europinės PVM direktyvos perkėlimas
Finansų ministerija vėluodama siūlo į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) direktyvą, numatančią atleisti nuo PVM Bendrijos šalyse prekiaujančius smulkius verslininkus, jei jų apyvarta yra iki...