- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Baltijos šalis vasarį importuota 435 GWh elektros. Lyginant su praėjusiais metais, tai – 43 proc. mažiau. Tokį pokytį nulėmė sumažėjęs elektros poreikis.
Elektros energijos suvartojimas regione vasarį buvo 11 proc. mažesnis nei sausį – 2,2 TWh. Tam įtakos turėjo oro sąlygos bei mažesnis mėnesio dienų skaičius. Latvijoje ir Estijoje elektros energijos poreikis sumažėjo 11 proc. ir atitinkamai siekė 620 GWh bei 738 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje elektros poreikis nukrito 13 proc. iki 855 GWh.
„Nepastovūs orai vasarį buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs pokyčius elektros rinkoje. Būtent dėl oro sąlygų 14 proc. sumažėjo ir vietinės elektros generacija – regione pagaminta 1,8 TWh elektros. Tačiau, nepaisant kritimo, tai buvo didžiausias šio mėnesio rodiklis per pastaruosius ketverius metus. Apskritai, šalčio banga vasario viduryje gerokai pakoregavo elektrinių darbą. Pavyzdžiui, Rygos šiluminė elektrinė vasarį pagamino 275 GWh elektros energijos, o tai daugiau negu 4 kartus viršija praėjusių metų vasarį joje pagamintos elektros energijos kiekį, kuris siekė vos 64 GWh. Tačiau 32 proc. sumažėjus vandens lygiui Dauguvos upėje, hidroelektrinėse pagaminta tik 161 GWh elektros“, – aiškina Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Lietuva vasarį buvo vienintelė auginusi vietinės gamybos apimtis – joje pagaminta 2 proc. daugiau elektros arba 206 GWh. Tuo tarpu Estijoje gamyba, lyginant su sausio mėn., sumažėjo 13 proc. iki 977 GWh, o Latvijoje – 19 proc. iki 595 GWh. Tačiau šis Latvijoje pagamintos elektros energijos kiekis viršija paskutinių trejų metų rodiklius: 2016 m. vasarį vietinės elektros gamyba siekė 440 GWh, o 2015 m. vasarį – 387 GWh. Iš viso Baltijos šalys vasarį pagamino 80 proc. visos reikalingos elektros energijos. Estijoje vietinės elektros gamyba viršijo poreikį 32 proc., Latvija pagamino 96 proc., o Lietuva – 24 proc. reikiamos elektros energijos.
Lietuvoje elektra pigo, kitose šalyse – brango
Vasarį Latvijoje ir Estijoje užfiksuotas kainų kilimas, o Lietuvoje – jų mažėjimas. Pastarojoje elektra vasarį kainavo 1 proc. mažiau nei sausį – 36,45 EUR/MWh. Latvijoje ir Estijoje kainos atitinkamai augo 3 proc. iki 36,26 EUR/MWh ir 6 proc. iki 35,13 EUR/MWh. Vis tik kainų svyravimo amplitudė Baltijos šalyse sumažėjo – jos svyravo nuo 16,54 EUR/MWh iki 70,2 EUR/MWh.
„Kainų augimą Latvijoje, Estijoje ir Šiaurės šalyse taip pat skatino nepastovios meteorologinės sąlygos. Pavyzdžiui, mėnesio viduryje atėjusi šalčio banga pakėlė kainas visame regione, o vėliau sugrįžusią vidutinę temperatūrą sustiprino išaugęs kritulių kiekis bei pakilęs vėjas Skandinavijoje“, – sako M. Giga.
Pasak eksperto, Lietuvoje ir Latvijoje kainai įtakos taip pat turėjo „NordBalt“ perdavimo jungties apribojimai – nuo vasario vidurio ji 10 dienų neveikė dėl neplanuoto gedimo, o po to buvo atjungta dar 24 valandoms. Ir nors visą mėnesį taip pat buvo apribotas jungčių pralaidumas iš Baltarusijos ir Lenkijos, elektros srautas iš šių regionų į Lietuvą išaugo, kompensuodamas ribotą elektros energijos importą per „NordBalt“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarbi žinia iš „Sodros“: pranešimus gaus beveik 236 tūkst. žmonių1
„Sodra“ skelbia, kad pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje arba automatinį sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo beveik 236 tūkst. žmonių. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstyb...
-
Savickas ketina aiškintis dėl JAV ribojimų2
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus, kad ribos lustų eksportą į visas šalis, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietuvos nėra, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tvirtina – situa...
-
Į Valstybės kontrolės kritiką sureagavo „Via Lietuvos“ vadovas: kelių atnaujinimas nevėlavo
Daugiau nei trečdalis valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o dauguma jų remonto darbų 2021–2023 metais vėlavo, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Tuo metu „Via Lietuvos“ vadovas tikina, kad strateginių kelių ...
-
Audito komitetas siūlo stabdyti jūros vėjo konkursą: kokia ministro pozicija?1
Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas. ...
-
ŽŪM: jiems parama gyvybiškai būtina
Smulkiųjų ūkininkų ūkių plėtrai skiriama dar 2,35 mln. eurų paramos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Verslo kova su biurokratija įsibėgėja
Naujieji metai prasidėjo verslui pozityviomis žiniomis – su premjeru Gintautu Palucku susitikę verslo organizacijų vadovai buvo patikinti, kad Vyriausybėje yra politinė valia įsteigti dvišalę perteklinės biurokratijos mažinimui skirtą k...
-
Ekspertė – apie elektromobilių rinkos trūkumus2
2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi, praneša „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėji...
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
LB: kol kas nesulaukėme nė vienos kriptoturto įmonių paraiškos dėl licencijos
Gruodžio pabaigoje prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, kai kriptoturto įmonės turi gauti veiklos licenciją, Lietuvos bankas (LB) skelbia kol kas nesulaukęs nė vienos paraiškos. ...