- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministras Vilius Šapoka sako šiuo metu nesiūlantis peržiūrėti 2020 metų biudžeto – ar tai galėtų būti daroma ateityje, priklausys nuo sprendimo, kiek galėtų būti didinamas valstybės skolos lygis.
„Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.
Pasak ministro, svarbiausias klausimas, dėl kurio dabar diskutuojama su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Komisija (EK), kiek dėl koronaviruso krizės būtų galima išauginti valstybės skolą, kad vėliau būtų galima sugrįžti į ilguoju laikotarpiu tvarų lygį.
„EBPO vertinimu, normaliems laikams Lietuvos skolos lygis yra apie 40 proc. BVP, kadangi mūsų ekonomika yra nedidelė ir labai atvira. Kiek galima nukrypti nuo šio rodiklio tokio didelio šoko metu, kol kas yra tik diskusijos – ar tai turėtų būti 45, ar 50 procentų“, – aiškino V. Šapoka.
„Aš manau, kad čia yra svarbiausias klausimas ir priklausomai nuo atsakymo bus galima svarstyti – reikia peržiūrėti biudžetą ir jei reikia, kiek“, – pridūrė jis.
„Koronaviruso“ obligacijos didintų Lietuvos skolą
Finansų ministras V. Šapoka skeptiškai vertina kai kurių euro zonos valstybių siūlomą bendro skolinimosi idėją, išleidžiant vadinamąsias „koronaviruso“ obligacijas. Anot ministro, tai didintų Lietuvos skolą, tuo metu lėšos atitektų dideles skolas turinčioms pietinėms ES valstybėms.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį V. Šapoka sakė, kad „koronaviruso“ obligacijų išleidimo galimybė aptarta praėjusią savaitę vykusioje euro grupės video konferencijoje, tačiau didesnio palaikymo nesulaukė.
„Net už ekonomiką atsakingas eurokomisaras pabrėžė, kad šitas kelias neperspektyvus ir niekada dėl tų obligacijų nebus sutarta dėl labai paprastos priežasties – tokiu atveju (...) bendrai pasiskolinus būtų ta skola paskirstyta šalims. Ką tai reikštų Lietuvai – mūsų skola išaugtų, tačiau lėšos nukeliautų toms šalims, kurios šiuo metu turi dideles skolas“, – tvirtino V. Šapoka.
Jis pabrėžė, kad tokiam siūlymui kategoriškai nepritaria tiek Vokietija, tiek kai kuriuos kitos euro zonos šalys.
„Mes laikomės pozicijos, kad pirmiausiai reikia įjungti tuos mechanizmus, dėl kurių abejonių nėra ir įvarius egzotiškus variantus svarstyti vėlesniame etape, jei to prireiktų“, – tvirtino ministras.
Bendro skolinimosi euro zonoje idėją palankiai vertina prezidentas Gitanas Nausėda, anot kurio, tai didintų finansų integraciją euro zonoje, taip pat padidintų galimybes daugiau skolintis ir atitinkamai finansuoti būtinas programas šalies viduje.
Prancūzija, Ispanija ir Italija seniai ragina leisti bendras euroobligacijas, kurios iš esmės yra bendras 19 euro zonos narių skolinimasis. Tačiau šiaurinės šalys, pirmiausia Vokietija ir Nyderlandai, neskuba ir mano, kad kol kas pakanka didžiulio skatinimo paketo, apie kurį paskelbė Europos Centrinis Bankas (ECB), ir nacionalinių išlaidų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hofmanas apie proveržį žemės ūkyje: reikalinga nacionalinės reikšmės perdirbimo gamykla
Žemės ūkis turi būti pripažintas kaip strategiškai svarbus šalies sektorius nacionaliniam saugumui užtikrinti, tikina naujasis ministras Ignas Hofmanas. Jo teigimu, toks sprendimas atvertų galimybes skirti papildomas paskatas žemės ūkio...
-
Šadžius: valstybės skola 2025-aisiais didės iki 44 proc. BVP
Vyriausybei kitų metų biudžete siūlant 800 mln. eurų padidinti skolinimosi gynybai limitą finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Ministrų kabinetas numatė VSD finansavimą kitąmet padidinti 6 mln. eurų
Vyriausybė pirmajame posėdyje nusprendė padidinti kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą daugiau nei 6 mln. eurų. ...
-
Vyriausybė patikslino kitų metų biudžetą – jo pajamos didėja 35 mln. eurų2
Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė penktadienį patvirtino patikslintą buvusios Vyriausybės parengtą kitų metų biudžeto projektą – jo pajamos didėja apie 35 mln. eurų, papildomas lėšas skiriant žvyrkelių asfaltavimui, neformalaus...
-
Paluckas: mokestiniai pakeitimai bus rengiami kitąmet, jie atsispindės 2026–2027 metų biudžetuose1
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kitąmet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. ...
-
LEA: per savaitę degalų kainos šalyje sumažėjo2
Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo – benzinas atpigo 0,3 proc., o dyzelinas – 0,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gruodį – paskutinis pasispardymas: kitąmet kainos kils?9
Kalėdų dovanoms šiemet lietuviai netaupys: kas penktas planuoja išleisti daugiau nei 200 eurų. Per dešimtmetį tokią sumą numačiusių gyventojų dalis išaugo net penkis kartus. Kitąmet ekonomistai prognozuoja, kad kainos vidu...
-
80 proc. valstybės žemės pardavimo pajamų siūloma skirti Gynybos fondui
Seimas spręs, ar keisti dirbamos valstybinės žemės pardavimo tvarką. Pagal ją 80 proc. pajamų už parduotus sklypus patektų į Valstybės gynybos fondą. ...
-
Seimas nutarė: už paramą valstybei ginkluote nereikės mokėti PVM
Įvairi karinė technika, ginkluotė, valstybei teikiama kaip parama, nebus apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). ...
-
Ekonomistas: kitų metų pabaigoje tikimės 1,5 proc. ECB palūkanų normos1
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, ketvirtą kartą šiais metais apkarpė bazines palūkanas ketvirčiu procentinio punkto. ...