Apie pokyčius dėl karo pramonės projektų: investicijos neturi atidaryti Pandoros skrynios

  • Teksto dydis:

Vyriausybė atveria žalią koridorių privatiems karo pramonės projektams. Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojai Lietuvoje pasistatyti gamyklas galės per trumpesnį laiką, jei Seimas palaikys skubos tvarka siūlomas pataisas.

„Neįtikėtina, kaip per 30 metų Lietuvoje neatsiradusi nė viena tiesioginė užsienio investicija, kuri būtų reikšmingesnė gynybos srityje“, – kovo 25-ąją kalbėjo Aušrinė Armonaitė. 

Prieš savaitę tik kritikavusi, kad nepavyko prisitraukti nei vieno gynybos pramonės giganto, dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija pati siūlo, kaip tokioms įmonėms į Lietuvą ateiti greičiau.

„Tikimės, kad dėl šių pakeitimų dabartinis laikas, kuris yra apie 2–2,5 metų, galėtų sutrumpėti iki pusmečio“, – šnekėjo ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Naujos pataisos leistų gynybos įmonei statytis gamyklą Lietuvoje dar neturint statybos leidimo. Sumažėtų ir planavimo procedūrų su savivaldybe. Nereikėtų viešinti informacijos apie statybas gyventojams. Vyriausybė tokiam žaliam koridoriui jau pritarė. Dabar apsispręsti liko Seimui.

„Kol kas tokį reguliavimą siūlome taikyti tik su gynyba susijusioms įmonėms. Kas yra susiję su gynyba, čia jau konsultuosimės su Krašto apsaugos ministerija“, – teigė K. Žemaitis.

Apie planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą dar pernai patvirtino Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“. Vokiečių koncerno vadovai susitiko ir su premjere Ingrida Šimonyte.

„Saugumo garantija, kad turėtume savo resursus kariavimui, jei to reikės, nepriklausomumą, tiekimo grandinių užtikrinimą“, – nurodė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viceministras teigė, kad įstatymai keičiami ne dėl vienos įmonės.

„Akivaizdu, kad nebus įmonių šimtais per artimiausius du–tris metus. Su šiais pakeitimais tikimės pritraukti bent kelis projektus“, – pabrėžė K. Žemaitis.

„50 įmonių tikrai nori, gali ir yra motyvuotos. Vienos, kurios grynai inovuoja ir gamina karui produktus, kitos, kurios gali komponentus gaminti“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinasis direktorius Tomas Garuolis.

Ekonomistas mano, kur išimtys, ten ir galimas piktnaudžiavimas. Kai kuriais atvejais Vyriausybei pakaks vieno dokumento, kad galėtų įmonę pripažinti svarbia gynybai ir atverti žalią koridorių.

Tos investicijos neturi atidaryti Pandoros skrynios, kad darome išimtis „Rheinmetall“, o paskui ateina Marytė su Petriuku ir sako, mes irgi norim statyti įmonę be jokių dokumentų, be poveikio aplinkai vertinimo.

„Tos investicijos neturi atidaryti Pandoros skrynios, kad darome išimtis „Rheinmetall“, o paskui ateina Marytė su Petriuku ir sako, mes irgi norim statyti įmonę be jokių dokumentų, be poveikio aplinkai vertinimo“, – kalbėjo ekonomistas Sigitas Besagirskas.

„Šis reguliavimas yra ir būtų taikomas tik stambioms gynybos investicijoms. Toms, kurios investuoja bent 20 mln. eurų, kurios atitinka standartinį stambaus investuotojo statusą, kuriam atitikti yra eilė kriterijų ir reikalavimų, kuriuos tikrina tiek ministerija, tiek „Investuok Lietuvoje“, – tvirtino K. Žemaitis.

„Rheinmetall“ – esminis tankų, šarvuočių, kitos technikos tiekėjas Europos kariuomenėms ir vienas pagrindinių pasaulyje amunicijos gamintojų.

„Tikiuosi valstybė į šį procesą investuos ir iš savo pusės. Turėtų būti milijoninės investicijos į šį gamintoją“, – šnekėjo V. Sabaliauskas.

Viceministras neatskleidžia, ar „Rheinmetall“ ateis su savo kapitalu, ar prie jo įsikūrimo turės prisidėti kiekvienas mokesčių mokėtojas.

„Dalis iš jų ateina ir įsisteigia patys, dalis ateina į partnerystę su skirtingomis įmonėmis, kartais privačiomis, kartais valstybinėmis. Modeliai svarstomi įvairūs“, – teigė K. Žemaitis. 

„Jei jie gamins kažką, ką pigiau importuoti, klausimas, ar tokios gamyklos reikia“, – sakė S. Besagirskas.

Galėtume įdarbinti ir Lietuvos verslą į šiuos procesus, kad dalį komponentų pagamintų ir mūsų gamintojai.

Kuo tiksliai vokiečių koncernas užsiims Lietuvoje ir kur įsikurs – dar neaišku. Daugiau detalių žadama atskleisti šį mėnesį.

„Galėtume įdarbinti ir Lietuvos verslą į šiuos procesus, kad dalį komponentų pagamintų ir mūsų gamintojai“, – nurodė V. Sabaliauskas.

„Jie, be abejo, ieškos tiekėjų vietoje. Tad čia tikrai galimybė ir mūsų įmonėms dirbti kartu“, – kalbėjo T. Garuolis.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas žada iki liepos sutvarkyti įstatymus, kad Lietuvos įmonėms būtų lengviau dirbti su Vakarais.

„Jeigu norėsime mūsų pramonę skatinti tiksliniais pirkimais, tai šis įstatymas sudarys papildomų paskatų ir galimybių tą daryti“, – teigė L. Kasčiūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
vykdant šiuos projektus matomai nenubirės pinigai visokiem melžėjam kurie nei padeda nei dyrba bet pinigus myli.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių