Vytautas Mitalas  įsitikinęs, kad tokiam reformos variantui, koks yra pasiekęs Seimą, nebus pritarta, todėl jis siūlo koalicijos partneriams konservatoriams atsitraukti nuo dalies Vyriausybės inicijuojamų pakeitimų. Jis siūlo susitarti dėl mažesnės apimties reformos.

„Finansų ministerija Lietuvos vardu įsipareigojo pakeisti bene daugiausiai mokesčių Europos Sąjungoje. Nors apie tai nei koalicijos sutartyje, nei kažkur kitur aiškiai įvardinta nebuvo. Tai nuo šito dalyko reikės atsitraukti ir tikrai reikės Finansų ministerijai ir Vyriausybei panaudoti visas savo jėgas Europos Komisijoje, nes, mano supratimu, perskaičius tokią išvadą (LB – BNS) tikrai nėra didelės vilties, kad mokesčių reforma nepakeista judės toliau“, – BNS antradienį teigė V. Mitalas. 

„Manau, kad iki Seimo (rudens – BNS) sesijos tikrai įvyks koalicijos pasitarimas. Gal jau ir kitą savaitę. Ir apie tai (reformos likimą – BNS) bus proga padiskutuoti“, – tvirtino V. Mitalas.

Jis siūlo valdantiesiems susitarti dėl kitokio reformos turinio.  

„Reikalinga atsitraukti nuo didesnės dalies pakeitimų ir susitarti dėl mažesnės apimties reformos įgyvendinimo paketo iš pradžių koalicijoje, o paskui – Seime“, – tvirtino V. Mitalas. 

Jis pabrėžė visą laiką buvęs skeptiškas dėl tokio reformos varianto, koks yra pateiktas Seimui.

Pasak V. Mitalo, LB išvada dėl reformos neatsako į esminius klausimus, kurie kyla Seime jau prasidėjusiose diskusijose dėl reformos, pavyzdžiui, kokią įtaką ji turės ekonomikos šešėliui. Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad LB sukritikavo ir naują nekilnojamojo turto mokesčio modelį bei įrodė, kad ji neturės jokio poveikio viešosioms paslaugoms.  

Tik drumsčiamas vanduo dėl RRF lėšų.

 

„Tik drumsčiamas vanduo dėl RRF lėšų“, – BNS teigė jis.

LB ekspertai sako, kad Vyriausybė, siekdama teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, jos pertvarkai daugeliu atvejų iš esmės pasirinko tinkamas priemones. Tačiau kartu jie pripažįsta, kad pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Be to, sumažėtų paskatos rinktis individualią veiklą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS teigė, kad LB vertinimas suteikia daugiau užtikrintumo mokesčių pertvarkos įgyvendinimui.

Koalicijos partneriai liberalai anksčiau teigė norintys, kad būtų aiškiau nustatytos priemonės, skirtos pinigams ištraukti iš šešėlio, didinamas taršos ir turto apmokestinimas bei keičiamas siūlomas individualios veiklos apmokestinimas.

Liberalų lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra tvirtinusi, kad gali sutikti su dauguma verslo priekaištų Vyriausybės inicijuojamai mokesčių reformai. Jos teigimu, liberalai pasisakytų už tai, kad daugiau būtų fokusuojamasi į tuos mokesčius, kurie nemažina galimybių užsidirbti, – nekilnojamo turto, aplinkosaugos mokesčiai, pasak jos, yra tie, per kuriuos sistemą būtų galima subalansuoti.

54 verslo ir profesinės asociacijos yra paraginusio nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos kreipėsi į parlamentines frakcijas ir komitetus įspėdamos, kad tai pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui, paskatins šešėlinę ekonomiką. Verslas sako, kad daroma klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“. 

Darbo partija nepritaria mokesčių reformoje numatytam prezumpcinių išlaidų mažinimui

Opozicinės Seimo Darbo partijos nariai siūlo nepritarti kai kurioms Vyriausybės parengtos mokesčių reformos dalims, tarp jų – nemažinti prezumpcinių išlaidų savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių pajamos per metus nesiekia 65 tūkst. eurų ir nepritarti šios ribos sumažinimui iki 55 tūkst. eurų.

Tai nurodoma antradienį Seime įregistruotame Gyventojų pajamų mokesčių pakeitimo ir papildymo pasiūlyme.

„Siūlome (...) išlaikyti apribojimą, kad leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų, kai jos neviršija 65 tūkst.“, – teigiama pasiūlyme, kurį parengė Vytautas Gapšys, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Vigilijus Jukna, Viktoras Fiodorovas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Valdemaras Valkiūnas, Andrius Mazuronis ir Valentinas Bukauskas.

Mokesčių reforma Vyriausybė siūlo individualiai dirbantiems gyventojams leidžiamais atskaitymais pripažįstama sumą, prilygstančią 20 proc. uždirbtų pajamų, kai jos per metus neviršija 55 tūkst. eurų.

Nėra detalaus vertinimo, kaip šie pakeitimai paveiktų asmenis, užsiimančius individualia veikla.

 

Parlamentarų manymu, toks pakeitimas reikšmingai didintų mokestinę naštą vidutines pajamas gaunantiems gyventojams arba sukurtų nepagrįstai didelius biurokratinius apsunkinimus papildomai tvarkant išlaidų apskaitą.

Darbiečiai taip pat siūlo nepritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo pakeitimui, pagal kurį valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

„Nėra detalaus vertinimo, kaip šie pakeitimai paveiktų asmenis, užsiimančius individualia veikla“, – nurodoma Seimo narių pasiūlyme.

Darbo partija taip pat siūlo nepritarti Vyriausybės numatytam verslo liudijimų modeliui – Vyriausybė planuoja apriboti jų išdavimą taip, kad trumpiausias laikotarpis turėtų būti 30 dienų iš eilės, taikyti mokestinę lengvatą būsto paskolų palūkanoms už 2023 metus.

Dabartinei mokesčių reformai partija nepritars, sako jos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Nekilnojamojo turto mokestis nesąžiningai guls ant besiformuojančios viduriniosios klasės regionuose, o savarankiškai užsidirbti siekiantys asmenys tiesiog tapo valdančiųjų „mokesčių audros“ aukomis. Mes nepalaikysime tokios reformos ir siūlome alternatyvas“, – partijos pranešime teigė A. Mazuronis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms.