- Ignas Dobrovolskas, Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad esant dabartinei situacijai potencialus susitarimas dėl gynybos mokesčio gali žlugti. Pasak jo, jeigu susitikime dėl gynybos finansavimo nedalyvauja opozicijos atstovai, kalbėti apie minėtą mokestį nėra labai tikslinga.
„Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga. Verslas ne vieną kartą yra patvirtinęs ir pasakęs, kad esame už gynybos stiprinimą. Galima kai kuriuos mokesčius ir kelti, ir verslui, ir galimai prastesnėje sferoje“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje prieš politinių partijų bei verslo atstovų susitikimą dėl finansavimo gynybai kalbėjo V. Janulevičius.
„Bet norėtųsi, kad atsakymai, pradinis susitarimas ateitų iš valdančiųjų ir opozicijos, o mes vėliau kartu derintume pozicijas. Verslas pasiruošęs diskutuoti visais klausimais“, – pažymėjo jis.
V. Janulevičius tikino, kad „pozityvaus fono nepriduoda“ ir krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.
„Tokiu metu ir atvykstant Vokietijos brigadai kitais metais... Nežinau, kiek tie komentarai yra tikslūs, tą atsakys kitos komisijos ir teisėsauga, čia ne verslui spręsti. Bet pozityvaus fono tai nepriduoda“, – teigė LPK prezidentas.
Jis taip pat akcentavo, kad verslas norėtų prisidėti prie gynybos finansavimai, tačiau norėtų žinoti aiškiai, kokiems segmentams lėšos būtų skiriamos. LPK vadovas aiškino, kad verslas yra labiausiai suinteresuotas stabilia situacija.
„Norėtųsi sistemos konkretesnės, aiškesnės, kad Lietuvos verslas galėtų dalyvauti. (...) Mes nenorime žinoti visų gynybinių paslapčių plačiai, bet bent kokiems segmentams išeina, turėtume žinoti“, – sakė V. Janulevičius.
Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.
„Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.“ – pažymėjo jis.
Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.
Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.
A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
M. Lingė: iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad A. Anušausko atsistatydinimas nesutrukdys ieškoti bendrų sprendimų
Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Visokiausių iššūkių turim, bet, nepriklausomai nuo tų iššūkių, man atrodo yra svarbu (...) būtent noras ieškoti sprendimų (...) Ir tie pokyčiai, tikiuosi, apskritai išeis į naudą, kad turėtume aktyvius visus suinteresuotus asmenis, veikiančius politinėje padangėje ir atsakančius už telkiančią lyderystę tų sprendimų paieškai“, – Vyriausybėje žurnalistams pirmadienį kalbėjo Mindaugas Lingė.
Ir tie pokyčiai, tikiuosi, apskritai išeis į naudą, kad turėtume aktyvius visus suinteresuotus asmenis (...)
Jo teigimu, opozicijos pasitraukimo iš partijų susitarimo dėl gynybos problema gali būti greitai išspręsta, kai bus atsakyta dėl jiems kilusių klausimų apie neskaidrius viešuosius pirkimus Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), taip pat dėl laisvos ministro kėdės.
„Manau, labai greitai jie gali būti išsklaidyti. Girdėjau dvi sąlygas: kas buvo pareikšta apie viešuosius pirkimus, tai manau tą atsakymą jau padavė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Antroji sąlyga buvo ministro buvimas, tai ji gali išsispręsti labai greitai“, – pridūrė M. Lingė.
ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame nurodyta, jog premjerė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.
Šeštadienio ryte apie atsistatydinimą daugiau detalių pateikė ir pats A. Anušauskas. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams A. Anušauskas sakė, kad jis iš premjerės sulaukė pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Kaip teigė politikas, jis tokios „rokiruotės“ atsisakė.
Visgi, po susitikimo su prezidentu A. Anušauskas taip pat užsiminė apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje – politikas tikino susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.
Savo ruožtu I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.
Kad yra pasiruošęs sėsti į krašto apsaugos ministro postą šeštadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, tą jis padarys jei tik sulauks pasiūlymo.
Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.
Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.
A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
Nori sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms: laimės prekybininkai?2
Naujoji valdžia pažadėjo sumažinti PVM tarifą vaisiams ir daržovėms. Tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – ir sumažinti išlaidas maistui, ir pagerinti žmonių sveikatą. Tačiau ekonomistai tokį užmojį vadina biudžeto...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...