- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina Finansų ministerijos siūlymą dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. vadinamuoju saugumo įnašu.
Anot politikės, krašto apsaugos finansavimui reikėtų ieškoti tvaresnių šaltinių.
„Kaip ir pavasario sesijos metu, taip ir dabar – mes labai skeptiškai vertiname Finansų ministerijos siūlymą apmokestinti draudimo sutartis. Dabartiniu laikotarpiu ypatingai svarbu plėsti besidraudžiančių ratą, ypač tų žmonių, kurie draudžia savo būstą, kitą turtą. Kaip matome iš pasikartojančių stichijų, matome priešingą poreikį – kad kuo daugiau žmonių draustųsi. O draudėjų apmokestinimas, natūralu, didins draudimo kainą ir darys jį mažiau patraukliu“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai labai kontrproduktyvu dabartiniam laikotarpiui. Tikrai bus sunku tokiai idėjai pritarti“, – akcentavo ji.
Apskritai, stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen, keista, jog Finansų ministerija teikia svarstyti siūlymą, kuriam koalicijos partneriai Seimo pavasario sesijos metu iš esmės nepritarė. Anot Liberalų sąjūdžio pirmininkės, be papildomų diskusijų ar derybų rasti palaikymo iniciatyvai bus labai sunku, todėl vargu, ar pavyks pasiekti realų rezultatą.
„Nėra jokios abejonės ir jokio ginčo dėl to, kad valstybės gynyba šiandieną yra viso kito pagrindas. Ir jai reikia rasti tvarius, ilgalaikius šaltinius. Bet šis šaltinis pavasarį liberalų pastangomis buvo išimtas iš bendro paketo dėl tų abejonių, kurias minėjau. Ir neįvyko nieko, kas pakeistų mūsų nuomonę“, – aiškino politikė.
„Dėl papildomų šaltinių krašto gynybai reikia ieškoti bendro, plataus sutarimo. Pavienės iniciatyvos, kaip šiuo atveju, Finansų ministerijos, kur akivaizdu, kad koalicijoje pritarimo nėra – ji nėra per naują derinta, tiesiog nesulauks pritarimo ir naudos iš jos nebus“, – apgailestavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Pasirenkamas veikimo modelis, kuris nepriveda prie rezultato“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad trečiadienį Finansų ministerija pateikė derinti Saugumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūlo daliai draudimo sutarčių įvesti 10 proc. mokestį. Toks įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėn., o surinktos lėšos būtų skiriamos Valstybės gynybos fondui.
Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir dalies draudimo sutarčių apmokestinimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: norinčiųjų kurti savo verslą lietuvių padaugėjo iki 19 proc.1
Lietuvos gyventojų noras imtis verslo per pusmetį sustiprėjo – per vienerius–trejus metus savo verslą sukurti planuoja 19 proc. gyventojų. Tuo metu tokių planų neturi 52 proc., rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa. ...
-
„Elektrum Lietuva“: rugpjūtį didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 9 proc.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina kilo 9 proc. ir siekė 106,95 Eur/MWh, skelbia „Elektrum Lietuva“. ...
-
Ministerija: kelio Vilnius–Utena ir Neringos dviračių tako rekonstrukcijai – beveik 82 mln. eurų
Finansų ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma paspartinti Vilnius-Utena kelio rekonstrukciją, kad visi ruožai būtų pradėti tvarkyti šiais metais. ...
-
Registrų centras: viso Lietuvoje įregistruoto NT vertė – 202 mlrd. eurų
Registrų centras (RC) atliko visos šalies nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms ir pagal masinio vertinimo projektinius duomenis visas Lietuvoje įregistruotas nekilnojamasis turtas įvertintas 202 mlrd. eurų. ...
-
„Let's Jet“ lėktuvo kaina aukcione sumažinta dar penktadaliu iki 1,36 mln. eurų
Keturis kartus nepavykus parduoti Estijos kapitalo Lietuvos lėktuvų nuomos bendrovės „Let's Jet“ lėktuvo, pradinė jo pardavimo kaina sumažinta dar 20 proc. – nuo 1,7 mln. iki 1,36 mln. eurų. ...
-
Pavežėjų klientė: draugėm parašau – žinokite, kad važiuoju, jeigu kažkas atsitiks6
Nors pavasarį Seimas idėją palaimino, siūlymui, kad pavežėjai automobilio salone privalėtų įrašinėti vaizdą ir garsą, nepritarė Vyriausybė. ...
-
Ekonomistai: atpigusios paskolos išjudins ekonomiką
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienio sprendimas sumažinti bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais ekonomistai teigia – tokio sprendimo tikėjosi visi. Specialistai taip pat sutaria – galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo. ...
-
Bankai įsigudrino, kaip uždirbti daugiau: jie yra apsvaigę nuo savo godumo23
Bankai įsigudrino, kaip uždirbti daugiau. Be kasdienių bankinių paslaugų siūlo įvairius draudimus. Bet parduoda tai kaip vieną – įtraukia į mokėjimo paslaugų krepšelį. Lietuvos bankas skaičiuoja – taip bankų įkainiai gyv...
-
L. Kasčiūnas: tikslas – kad gynybos finansavimas pasiektų 4 proc. nuo BVP18
Krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti iki 4 procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kad Lietuva galėtų įsigyti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų, kitų gynybos priemonių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas....
-
Naujasis EY vadovas: PVM didinimas bus neišvengiamas (interviu)4
Reguliaciniai pokyčiai – viena svarbiausių rizikų, kurią įvardija tarptautiniai investuotojai, kalbėdami apie Europos Sąjungą. Tačiau ilgalaikis poreikis didinti gynybos biudžetus Lietuvą ir kitas Europos šalis verčia ieškoti na...