- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa.
Remiantis ketvirtadienį pristatytos apklausos duomenimis, 74,7 proc. apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai, tačiau per pastaruosius penkerius metus mokėsi ar lankė kursus trečdalis – 34,1 proc. respondentų. Apie du trečdalius per minėtą laikotarpį nesimokė.
Anot Užimtumo tarnybos, daugiausiai mokėsi jaunimas (41 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (52,2 proc.), vilniečiai (44,6 proc.), gaunantys didesnes pajamas (42,7 proc.), užimantys vadovaujančias (75,7 proc.) ar specialistų (48,2 proc.) pareigas, verslininkai (45,8 proc.).
Vyresnio amžiaus žmonės mažiausiai kėlė kvalifikaciją – tai darė apie penktadalis 60-metį perkopusių žmonių, 50-59 metų grupėje jų buvo 28,7 proc., 30-39 ir 40-49 metų grupėse – kiek daugiau nei trečdalis.
Nekvalifikuoti darbininkai sudarė dešimtadalį besimokančiųjų, namų šeimininkės – penktadalį, pora procentinių punktų daugiau – kvalifikuoti darbininkai, ilgiau nei vienerius metus nedirbantys asmenys – 15 procentų.
Labiausiai apie mokymus galvoja turintys aukštąjį išsilavinimą (36 proc.) ir vadovaujančias pozicijas užimantys respondentai (54,1 proc.), mažiausiai – šešiasdešimtmečiai (14,7 proc.), nekvalifikuoti darbininkai (10,2 proc.).
Populiariausios mokymų sritys – apskaita ir finansai (16,1 proc.), užsienio kalbos (15,4 proc.) ir verslo kūrimas (14 proc.).
Paklausti, kas trukdo mokytis ir kelti kvalifikaciją, 38,9 proc. respondentų nurodė neturintys noro ir poreikio, 34,4 proc. – stingantys laiko.
„Tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją. Mokymosi ir kvalifikacijos kėlimu nesirūpina ir apie tai negalvoja didžioji dalis apklaustų darbingo amžiaus gyventojų – tiek dirbančių, tiek nedirbančių. Tai kelia susirūpinimą, kai visuose sektoriuose vyksta pokyčiai, automatizuojamos darbo vietos, dirbtinis intelektas keičia darbuotojus, o žmonės pasyvūs dėl tolesnės karjeros ir galvoja, kad tai jų neliečia“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Užimtumo tarnybos inicijuotą apklausą „Vilmorus“ vykdė šių metų vasario 8 – kovo 23 dienomis. Reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1275 darbingo amžiaus 18–64 metų šalies gyventojai.
Tyrimas vyko 35 miestuose ir 47 kaimuose, interviu dalyvavo 9,7 proc. tuo metu nedirbantys asmenys (8,7 proc. registruoti Užimtumo tarnyboje).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...