- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Disciplinuotas, atsakingas ir atsargus optimistas - tai lietuvio elgsenos ypatumai, kurie nustatyti pirmą kartą SEB bankui Lietuvoje atlikus gyventojų skolinimosi patirties, dabartinės elgsenos ir ketinimų skolintis tyrimą.
Nors lietuviai nemėgsta būti skolingi ir daugeliui (66 proc.) tai yra psichologinė našta, kas antras skolinimosi patirtį turintis Lietuvos gyventojas sako, kad jo sprendimas skolintis pinigų buvo gerai apgalvotas ir racionalus, ir tik 1 proc. gailisi tai daręs, rodo SEB banko užsakymu atliktas lietuvių požiūrio į skolinimąsi ir taupymą tyrimas.
„Nors viešojoje erdvėje esame girdėję skaudžių istorijų apie prasiskolinusius tautiečius, bendra Lietuvos gyventojų skolinimosi patirtis nėra bloga — dauguma tai dariusių yra patenkinti savo sprendimu ir prireikus tai pakartotų. Kai skolinamasi apgalvotai, neretai toks sprendimas yra kur kas racionalesnis negu taupymas. Pavyzdžiui, neturint pakankamai santaupų automobiliui ar kompiuteriui, kurie reikalingi atliekant darbą ir uždirbant pinigus, sprendimas imti vartojimo paskolą, norint juos įsigyti, gali būti tinkamas sprendimas. Įsipareigojama palyginti trumpam laikui, galima paskolą grąžinti anksčiau, o daiktas ne tik tampa nuosavybe, bet juo galima tuoj pat ir naudotis“, - komentuoja SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
Pasak V. Žagūnio, Lietuvoje augant darbo užmokesčiui ir gerėjant gyventojų finansinei padėčiai lietuviai išlieka drausmingi vartotojai - dauguma respondentų (67 proc.) didesniems pirkiniams taupo, tik maždaug kas ketvirtas (27 proc.) skolinasi ir perka iš karto.
SEB banko tyrimo duomenimis, norėdami pasiskolinti didesnę sumą (daugiau negu 1 000 Eur) Lietuvos gyventojai dažniausiai (65 proc.) kreipiasi į banką, trečdalis (33 proc.) taip pat naudojasi lizingo bendrovių paslaugomis, iš artimųjų skolinasi 30 proc., iš greitųjų kredito bendrovių - 15 proc., pinigus kitais būdais skolinasi - 7 proc. gyventojų.
„Būti skolingam - nėra maloni situacija, ypač jei esi skolingas draugui ar giminaičiui. Savaime suprantama, kad tokių situacijų gyventojai vengia ir dvigubai dažniau skolinasi iš banko, kur visos sąlygos yra apibrėžtos. Kad su draugais reikia draugauti, o skolintis kitur, paprastai supranta vyresni, aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Iš draugų mieliau skolinasi jaunimas“, - sako V. Žagūnis.
Mirolanda Trakumaitė, konsultavimo ir mokymų bendrovės „OVC Consulting“ vyriausioji konsultantė, atkreipia dėmesį, kad daugumai žmonių aktualus psichologinio saugumo poreikis, o finansiniai įsipareigojimai mažina saugumą ir didina nerimą, todėl daugelis skolinasi atsakingai, netgi atsargiai. „Tačiau tam tikrais atvejais skolinantis galima patenkinti fizinio saugumo poreikį, pavyzdžiui, skolinantis automobiliui. Galima sustiprinti pasitikėjimą savimi ir laisvės pojūtį, įsigyjant tai, ko reikia, dabar, o ne kažkada vėliau, sutaupius“, - pažymi M. Trakumaitė.
SEB banko tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai savo būsimus finansus planuoja gana optimistiškai. Pajamų augimą planuoja 34 proc., jų mažėjimą - 19 proc. apklaustųjų. Taip pat kas antras respondentas nurodė ateityje ketinantis imti vartojimo paskolą. Tai aktualiausia didesnes pajamas gaunantiems 20-45 metų gyventojams.
„Gyventojai gana palankiai vertina tai, kad vartojimo paskolą patogiai galima gauti dabar naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, pavyzdžiui, internetu. Tai ypač svarbu jaunesniems, didesnes pajamas gaunantiems didmiesčių gyventojams. Didėjančios pajamos, auganti vartojimo pasiūla ir pokyčių greitis turėtų keisti gyventojų elgseną ateityje - sprendimai bus priimami vis greičiau, bet tai nereiškia, kad jie bus mažiau apgalvoti. Tyrimas rodo, kad lietuviai nesiskolina bet kam ir nedaro to neapgalvotai. Tokia tendencija Lietuvoje neturėti kisti ir ateityje“, - pažymi V. Žagūnis.
SEB banko užsakymu lietuvių skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimą 2017 metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Mindshare“. Buvo apklausti 578 vyresni negu 20 metų gyventojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...