- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vadovaujančios pareigos Lietuvos žiniasklaidoje dažniau priskiriamos vyrams, o aprašant profesijas vis dar egzistuoja pasiskirstymas tarp vyriškų ir moteriškų, rodo penktadienį paskelbtas Žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ atliktas tyrimas.
Pasak ekspertų, dažnas tik vienos lyties žodžių profesijoms apibūdinti vartojimas skatina stereotipus apie profesijų vyriškumą ar moteriškumą, nuo ko nukenčia tiek atlyginimai, tiek paslaugų kokybė.
Atlikdami šį tyrimą „Mediaskopas“ išnagrinėjo 750 įvairių šaltinių nuo pernai sausio 1 iki šių metų kovo 22 dienos. Analizės metu nagrinėti raktažodžiai, labiausiai susiję su profesine atskirtimi pagal lytį.
„Inžinieriai“ ir „kosmetologės“
Analizė parodė, kad iš 412,4 tūkst. kartų, kai buvo kalbama apie vadovus, daugiau kaip du trečdalius paminėjimų sudarė vyriškoji giminė, o moteriška – trečdalį.
Kalbant apie prezidentus vyriška forma dominavo apie 93 proc. iš 236 tūkstančių kartų, kai buvo įvardyta. Direktoriaus pareigybė du trečdalius paminėjimų iš 192,4 tūkst. taip pat buvo vyriškoje formoje. Mero pareigos moteriška forma buvo įvardintos tik 5 proc. iš 92 tūkst. paminėjimų.
Tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine.
„Tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine. Tai rodo, kad šiose profesijose absoliučiai dominuoja vyrai“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.
Tarp profesijų dažniausiai minimi mokytojai – 57,2 tūkst. kartų, iš kurių apie trečdalį sudarė vyriška forma. Tuo tarpu minint inžinierių profesiją tik 6 proc. iš beveik 12 tūkst. paminėjimų atspindėjo moterišką lytį.
Vadybininkai minėti 8,5 tūkst. kartų, iš kurių apie trečdalis moteriška forma. Kalbant apie chirurgus iš 5,2 tūkst. paminėjimų moteriškos lyties sudaro 8 procentus.
Pasak jos, pavieniai atvejai, kai minima, pavyzdžiui, elektrikė, straipsnio herojės buvo pasakojami kaip juokas, jog taip save vadino pasirinkusi energetikos studijas.
Tarp moteriškų profesijų žiniasklaidoje dominuoja kambarių tvarkytoja/kambarinė, manikiūrininkė, auklė, valytoja, mokytoja, slaugė/slaugytoja, kosmetologė.
„Jeigu vadinamą moterišką specialybę pasirenka vyrai, pavyzdžiui – kosmetologai, manikiūrininkai, kirpėjai – jie žiniasklaidoje pristatomi kaip išskirtiniai, ypatingesni, dažnai ir kaip dirbantys su garsenybėmis“, – teigė duomenų sprendimų ir analizės vadovė.
Pasak „Mediaskopo“, žiniasklaidoje atsispindi ir viešojoje erdvėje matomos tendencijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje paplitęs kvietimas moterims mokytis programavimo išaugino ir tokių paminėjimų Lietuvos žiniasklaidoje kiekį: iš 2,3 tūkst. kartų, kai minėti programuotojai 61 proc. paminėjimų buvo vyriška gimine ir 39 proc. – moteriška gimine.
Didina skurdo lygį, neužtikrina dėmesio sąlygoms
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertės Vilmos Gabrieliūtės, ryškus profesinis atskyrimas pagal lytis neleidžia lygiaverčiai pasiskirstyti ištekliams, didina moterų skurdo lygį, nes moterų dominuojamuose sektoriuose atlyginimai – mažesni.
Kiek vaikinų patiria pajuokas, kai pasirenka baleto šokėjo ar slaugytojo profesiją, kiek merginų, pasirinkusių chirurgės kelią, susiduria su komentarais „čia ne tavo vieta“.
„Kiek vaikinų patiria pajuokas, kai pasirenka baleto šokėjo ar slaugytojo profesiją, kiek merginų, pasirinkusių chirurgės kelią, susiduria su komentarais „čia ne tavo vieta“, – teigė V. Gabrieliūtė. – Tuo tarpu vyrų dominuojamose veiklos srityse nepakankamai dėmesio skiriama jų sveikatai ir geroms darbo sąlygoms“.
V. Gabrieliūtė pastebi, kad, kaip rodo žiniasklaidos analizė, net kalboje yra įtvirtintos labai aiškiai vyriškos ir moteriškos profesijų sritys. Vaikai retai turi galimybę profesijų pažinimui skirtuose plakatuose pamatyti inžinierę, pilotę, slaugą, baleto šokėją.
Kalba atspindi visuomenėje nusistovėjusias normas ir formuoja žmonių požiūrį į tai, kas yra priimtina, todėl, pasak V. Gabrieliūtės, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios lyties daiktavardžiai naudojami, kai kalbama apie profesijas ir pareigas.
„Štai ką tik įvykusių rinkimų metu retai girdėjome, kad vyksta ne tik merų, bet ir merių rinkimai. Tokia praktika nėra įtrauki, nes pateikia visuomenę kaip vienalytę, paslepia moterų istorijas ir patirtis“, – pastebi V. Gabrieliūtė.
Kadangi tekstai, garso ir vaizdo pranešimai turi didžiulę įtaką, lygių galimybių integravimo ekspertė pataria juos rengiant vadovautis lyčiai įtraukia strategija, kai tekste naudojamos abiejų lyčių galūnės arba rašomi tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės žodžiai. Tai leidžia tekstą suvokti atskleidžiant abiejų lyčių patirtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos2
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...