Didžioji jų dalis, arba trečdalis, ketina panaudoti pinigus nekilnojamajam turtui įsigyti ir 31 proc. - pirkti ilgalaikio vartojimo prekes, rodo tyrimų agentūros „Kantar Emor“ atliktos apklausos rezultatai.

Atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai kur kas palankiau vertina paskolas nei Latvijos ar Estijos gyventojai - pirmą, antrą paskolą ar kitokius turėtus skolinimosi įsipareigojimus lydinčią paskolą ketina ateityje imti 39 proc. mūsų artimiausių kaimynų ir 42 proc. Estijos gyventojų.

Į tokių paskolų sampratą tyrimo metu buvo įtrauktos ne tik banko paskolos, bet ir pirkimas išsimokėtinai, įsigijimas nuomos būdu bei greitosios paskolos.

Pasak „Kantar Emor“ tyrimo eksperto Aivaro Voogo, centrinių bankų statistika rodo, kad, palyginti su Estija ir Latvija, vienam Lietuvos gyventojui tenka mažiausia finansinė našta.

Lietuvos gyventojų susidomėjimas paskolomis ir nekilnojamojo turto pirkimu rodo, kad daugelis žmonių vis dar ketina imti didesnę paskolą, įsigydami naujesnį ar tinkamesnį būstą.

„Iš centrinių bankų duomenų apie žmonių finansinę naštą matyti, kad finansinė našta kiekvienam - nuo kūdikio iki senyvo amžiaus - gyventojui Estijoje siekia 7500 eurų, Latvijoje - 3600 eurų, Lietuvoje - 3400 eurų. Aktyvus Lietuvos gyventojų susidomėjimas paskolomis ir nekilnojamojo turto pirkimu rodo, kad daugelis žmonių vis dar ketina imti didesnę paskolą, įsigydami naujesnį ar tinkamesnį būstą, kai tuo tarpu Estijoje dauguma gyventojų jau įgyvendino šį planą ir dabar svarsto galimybę įsigyti naują automobilį“, - pažymėjo A. Voogas.

Apskritai Lietuvos gyventojai yra labiau tolerantiški vertindami paskolas nei jų kaimynai. Net 35 proc. Latvijos gyventojų mano, kad būsto paskolos iš esmės nėra teisingas sprendimas, kai tuo tarpu šitaip manančių Lietuvos gyventojų yra perpus mažiau.

Tyrime taip pat pastebėta, kad žmonių, neturinčių nieko prieš skolinimąsi ar gyvenimą turint skolų, Lietuvoje yra daugiausia - net penktadalis gyventojų yra įsitikinę, kad tokia elgsena kuria žmonių gerovę ir gerina finansinę padėtį. Estijoje ir Latvijoje šis skaičius yra perpus mažesnis. Be to, visose trijose Baltijos šalyse dauguma žmonių nenorėtų imti paskolų, tačiau mano, kad kartais tai neišvengiama.

Tyrimo metu taip pat buvo klausiama, iš kur buvo pasiskolinę respondentai. 84 proc. Estijos gyventojų teigė gavę banko paskolas, kai tuo tarpu įsipareigojimus bankui turėjo tik 60 proc. Lietuvos gyventojų.

Paaiškėjo, kad 22 proc. Lietuvos gyventojų skolinosi pinigus iš draugų ir pažįstamų, o 21 proc. naudojosi su bankais susijusių lizingo bendrovių paslaugomis. 16 proc. respondentų įsipareigojimai buvo susiję su pirkimu išsimokėtinai parduotuvėje, o 13 proc. turėjo įsipareigojimų greitųjų paskolų įmonėms. Greitąsias paskolas buvo gavę 22 proc. Latvijos ir 6 proc. Estijos gyventojų.

Nepaisant palankaus požiūrio į paskolas, du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad nepaprastai svarbu sutaupyti pinigų. Toks vertinimas būdingas ir tai pačiai daliai Estijos gyventojų, kai tuo tarpu šitaip manančių Latvijoje yra gerokai mažiau (45 proc.). Penktadalis Lietuvos gyventojų tvirtina, kad taupo pinigus tik tam tikram konkrečiam tikslui, ir tik 12 proc. teigia neturintys tikslo sutaupyti pinigų.

„Kantar Emor“ pirmą kartą atliko išsamią požiūrio į finansus apžvalgą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po tūkstantį gyventojų. Lietuvoje ir Latvijoje apklausa buvo atlikta rudenį, Estijoje - šių metų gegužę.