- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS nurodė, kad šiemet elektronikos inžinerijos studijas pasirinko 453, pernai – 432 studentai, dalies studentų mokslą kompensuoja valstybė.
„Siekiant paskatinti stojančiuosius rinktis tokias specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai, šiemet neribotas priėmimas į prioritetinėmis laikomas studijų kryptis, tarp jų ir inžineriją. Jas pasirinkę įstojusieji, atitikę stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus, gali studijuoti nemokamai“, – teigiama ministerijos komentare.
Darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas sako, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, susidomėjusių elektronikos inžinerijos studijomis daugėja.
Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų.
„Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų“, – BNS teigė A. Francas.
Anot jo, prie to prisidėjo didelį darbuotojų trūkumą patiriančios užsienio bendrovės, įsikūrusios Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), – jos prisijungė prie tiksliųjų mokslų studijų populiarinimo kampanijos „Ateitis – elektronikams“.
„Mes pamatėme, kad tų specialistų nėra tiek daug paruošta, koks jų poreikis bus per ateinančius penkerius metus. Niekas nieko nedarė, tik atėmė vienas iš kito žmones. Taip toli nenuvažiuosi, tikslas yra padidinti tą talentų baseiną, kad jų būtų daugiau. Tai vienintelis kelias buvo visus kartu susodinti, ir konkurentus tiesioginius, švietimo įstaigas“, – sakė A. Francas.
„Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga“, – pridūrė jis.
Pernai Kauno LEZ veikiančios elektronikos gamybos įmonės, įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, paskelbė, kad per penkerius metus vien Kaune bus sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų elektronikos inžinerijos specialistams.
Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga.
Įmonės skelbė, kad Lietuvoje šių inžinierių yra keturis kartus mažiau nei jų reikia, todėl prie kritinės ribos priartėjęs specialistų trūkumas gali nulemti užsienio bendrovių plėtros bei investicijų planus.
A. Franco manymu, toks verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimas yra efektyviausias būdas skatinti elektronikos inžinerijos studijas.
„Tai reiškia, kad reikalingas labai tikslingas darbas verslo, mokslo ir valstybės kartu tose srityse, kurios valstybei reikalingos ir ypatingai, kai kalbama apie inžinerines specialybes, tai susiję su tiesioginėmis užsienio investicijomis, kuriamomis naujomis darbo vietomis, kurios dažnai yra gerai apmokamos. Taip pat – su švietimu ir profesiniu orientavimu jaunimo“, – kalbėjo A. Francas.
Iš Kauno LEZ veikiančių įmonių elektronikos inžinierijos specialistams darbą siūlo ir didieji investuotojai, tarp kurių – Vokietijos kapitalo „Hella Lithuania“ ir „Continental Automotive Lithuania“, Norvegijos elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonė „Kitron“, taip pat JAV bendrovė „Littelfuse“, Lietuvos „Teltonika Networks“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, elektronikos inžinerijos krypties studijas Lietuvoje siūlo Kauno technikos, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus universitetai, Vilniaus ir Kauno technikos, Vilniaus technologijų ir dizaino, Utenos, Šiaulių valstybinė ir Panevėžio kolegijos – pastaroji taip pat rengia trumposios pakopos elektronikos inžinerijos studijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VTEK nutarus netirti kelionės į Dubajų, M. Navickienė sako, kad tam pagrindo ir nebuvo2
Etikos sargams dėl informacijos stygiau nusprendus nepradėti tyrimo dėl buvusios ministrės kelionės į Dubajų, pati Monika Navickienė sako, jog tam pagrindo niekada ir nebuvo. ...
-
Atkurta „Swedbank“ interneto banko veikla1
„Swedbank“ skelbia atkūrusi anksčiau ketvirtadienį sutrikusią interneto banko veiklą. ...
-
G. Skaistė: akivaizdu, kad šios koalicijos rėmuose sutarti dėl mokesčių reformos priėmimo nepavyks
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad esant šiai valdančiajai koalicijai mokesčių reforma priimta nebus, o toliau spręsti dėl būsimų mokestinių pakeitimų reikės naujai išrinktam parlamentui. Anot jos, diskutuoti apie pokyčiu...
-
SADM stabdo dalį „Proit“ nebaigtos atnaujinti paramos šeimai sistemos paslaugų
Programinės įrangos kūrimo bendrovei „Proit“ neseniai nutraukus 1 mln. eurų vertės socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) atnaujinimo sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pastaroji stabdo dalį SPIS p...
-
Savivaldybės nuo kitų metų privalės įrengti tekstilės atliekų surinkimo konteinerius
Šalies savivaldybės nuo kitų metų privalės užtikrinti atskirą rūšiuojamąjį tekstilės atliekų surinkimą – įrengti specialius tekstilės atliekų surinkimo konteinerius, įrenginius ar kitas tam pritaikytas priemones, ketvirtadie...
-
Seimas dar labiau sugriežtino su Rusija ar Baltarusija siejamo verslo veiklą
Seimas dar labiau griežtino su Rusija ar Baltarusija siejamo verslo dalyvavimą visuose strateginiuose viešuosiuose pirkimuose bei jo galimybes investuoti Lietuvoje. ...
-
Perdėti reikalavimai gali atsiliepti kiaulienos kainai
Kiaulininkystė Lietuvoje yra vienas svarbiausių gyvulininkystės sektorių, o lietuviai per metus kiaulienos suvartoja daugiausia, dvigubai daugiau nei visos kitos mėsos kartu sudėjus. Deja, aprūpinimas lietuviška kiauliena, o ir pačių riestauode...
-
Gera jautiena vis dar reta ant lietuvių pietų stalo
Statistika rodo, kad Lietuvoje auginamų mėsinių galvijų mėsos eksportas nuolat auga ir tik maža jos dalis lieka mūsų šalies vartotojams. Vis dėlto prekybos centrų prekystaliai lūžta nuo raudonos mėsos, kuri etiketėse įvardijama bendru gal...
-
Ministras: pirmi metai, kai mes esame investavę gerokai daugiau nei turime lėšų2
Kelininkams teigiant, kad finansavimas keliams turėtų siekti bent 1 mlrd. eurų per metus, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiemet valstybės investicijos į kelius jau pasieks tokią sumą. ...
-
M. Skuodis: gali tekti didinti keliams skiriamo akcizo dalį1
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad esant poreikiui didinti keliams skiriamas lėšas gali tekti nukreipti didesnę surenkamo akcizo dalį keliams bei papildomai apmokestinti sunkiasvorį transportą. ...