„Trišalė taryba pritarė lėšų iš Garantinio fondo panaudojimui ir tik asmenų perkvalifikavimui“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė V. Šilinskas.

„Ir po ketvirčio grįžtame prie klausimo dėl išlaidų ir finansų iš Garantinio fondo. O po pusmečio grįžtame pasižiūrėti ar tokia sistema veikia“, – teigė jis.

Trišalė taryba prašys Seimo atsižvelgti į tokį sprendimą svarstant dėl 2025 m. valstybės biudžeto.

Kaip rašoma prašyme įtraukti klausimą į darbotvarkę, 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais Užimtumo tarnybai suteikta galimybė iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones, taikyti subsidijas asmenims.

Kaip aiškino V. Šilinskas, leidimas naudoti fondų santaupas – tai įgyvendinimui reikalingų lėšų skyrimas.

„Lėšų skyrimo nuostata įstatyme jau yra, bet kad ji būtų įgyvendinama, reikia nemažai padirbėti. Ir reikia nuspręsti, kaip, kada, kokią sumą“, – aiškino jis.

Perkvalifikavimas yra investicija. Tai nėra tik subsidijos skyrimas. Ir ta investicija atsiperka. Finansinė grąžą yra tokia, kad 1 investuotas euras grąžina 1,88 euro.

Kaip aiškino I. Balnanosienė, nuo 2022 m. Užimtumo tarnyboje kasmet registruojasi 6,2 tūkst. asmenų, kurie atitinka įstatymo pakeitimų numatytus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima taikyti aktyvias priemones jiems padėti. Ji pastebi, kad dauguma šių asmenų, apie 50 proc. yra vyresni nei 50 metų., 48 proc. – nekvalifikuoti.

„Tekstilės ir gamybos sektorius ypatingai kelia nerimą. Nes ten vyksta masiniai atleidimai, ateina žmonės nekvalifikuoti“, – kai kurių sektorių situaciją įvardino I. Balnanosienė.

„Yra pramonės, kur dirba daug vyresnės amžiaus grupės žmonių, kurie negali pereiti iš vieno sektoriaus į kitą, be kvalifikacijos pakeitimo. Jie registruojasi užimtumo tarnyboje, bet jie nedirba tvariai, eina iš vienos darbovietės į kitą“, – komentavo ji.

Ji tvirtina, kad geriausia praktika norint padėti tokiems žmonėms – perkvalifikavimas. Jos pateiktais tarnybos duomenimis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas po priemonių baigimo praėjus 6 mėnesiams didesnis nei 72 proc.

„Perkvalifikavimas yra investicija. Tai nėra tik subsidijos skyrimas. Ir ta investicija atsiperka. Finansinė grąžą yra tokia, kad 1 investuotas euras grąžina 1,88 euro. Aukštos pridėtinės vertės programos grąžina daugiau“, – pabrėždama, kad iš fondo skirtas finansavimas sukurs pajamas, teigė ji.

Anot Užimtumo tarnybos, jei ji gautų su klausimu siūlytą 2,3 mln. eurų finansavimą, tuomet galėtų mažinti ilgalaikį nedarbą ir padėti daugiau nei 15 proc., apie 700 nedirbančių asmenų tvariai integruotis į darbo rinką.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis palaikė šią idėją. Tuo metu profsąjungų atstovai klausė, ar lėšos bus panaudotos tikslingai.

„Manome, kad toliau reikia judėti net ambicingiau. Tai yra gera investicija“, – teigė A. Romanovskis.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025–2027 m valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.