- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Transporto ir logistikos verslo šaka Lietuvoje – itin stipri. Pandemija parodė, kad tiekimo grandinės užtikrinimas gali būti gyvybiškai svarbus, tačiau ne visada jis veikia be trikdžių. Nauji iššūkiai reikalauja atitinkamai parengtų specialistų.
Kryptis – efektyvumas
Duomenų analitikos įmonės "Scorify" duomenimis, Lietuvoje transporto ir logistikos sektorius sukuria daugiau nei 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
ES šio sektoriaus indėlis tesiekia vidutiniškai 5 proc.
Efektyvumas – vis aktualesnis logistikos veiksnys. Vien Lietuvoje kasmet kelių transportu atvežama vidutiniškai iki 15 proc. daugiau krovinių.
Eilės, susidarančios prie sandėlių iš nesuplanuotų vilkikų, neapibrėžtą laiką ten laukiantys vairuotojai, vėluojanti ar nuolat kintanti informacija, susijusi su atvykstančiomis transporto priemonėmis ir kroviniais – visa tai yra kasdienės problemos, kurios apsunkina darbo sąlygas transporto ir logistikos sektoriuje. Šiandienos praktika vis dažniau atskleidžia spragas, kurios sukelia įtampą tiekimo grandinės procesuose ir atima daug laiko, dėl to šio sektoriaus dalyviai savo transportui valdyti vis dažniau ima naudoti programinę įrangą.
"Efektyvumas – vis aktualesnis logistikos veiksnys. Vien Lietuvoje kasmet kelių transportu atvežama vidutiniškai iki 15 proc. daugiau krovinių. Tad, žvelgiant tiek iš ekonominės perspektyvos, tiek iš darbuotojų gerovės pusės, kompanijos nebegali sau leisti išsiųsti krovinių neapibrėžtomis sąlygomis. Trikdžiai ir vėlavimai nuostolingi visoms tiekimo grandinės dalims, tad natūralu, kad ši skaitmenizuojasi, o ateities logistika ir logistikos specialistai turės orientuotis į efektyvumą, jog kasdienis tiekimas išliktų nuolatinis ir sklandus", – įsitikinusi "GoRamp" bendraįkūrėja Ugnė Palionytė.
Ugnė Palionytė ir Marius Repečka. vilniustech.lt nuotr.
Naujas verslo etapas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventai U.Palionytė ir Marius Repečka po studijų ne vienus metus dirbo transporto logistikos ir transporto vadybos srityse, kur suprato, kad klasikinis požiūris į logistiką nebėra efektyvus.
2016 m. jie suvienijo jėgas ir su kolega Jevgenijumi Poloniu įkūrė transporto logistikos startuolį "GoRamp". Šiandien ši komanda kuria transportui valdyti skirtą sistemą, kuri gamybininkams supaprastina transporto valdymą.
M.Repečka ir U.Palionytė įsitikinę, kad transporto logistika yra svarbi kiekvienam verslo subjektui.
Procesų derinimo skambučiais ir elektroniniais laiškais laikai logistikoje po truputį baigiasi. Didėjant krovinių apimtims, informacijos apie transportą sisteminimas žengia į naują etapą. Tai reikalauja platesnio žinių bagažo iš būsimųjų transporto logistikos specialistų.
Tokios pokyčių rinkoje tendencijos yra iššūkis aukštosioms mokykloms, siekiančioms užtikrinti studijų kokybę ir aktualumą.
Bagažas į ateitį
Pasak M.Repečkos, rinkai aktualūs ir paklausūs transporto bei logistikos specialistai turėtų įgauti rinkodaros, duomenų analizės pagrindų, žinių apie įvairių transporto rūšių ekonomiką, transportavimo sprendimų strategijas ir nuolatos atnaujinti savo kompiuterinio raštingumo žinias.
"Šiuo metu "GoRamp" kuria sprendimus, leisiančius realiu laiku matyti visus transporto logistikos rodiklius. Tokių sprendimų rinkoje tik daugės, tad reikės žmonių, galinčių suprasti pateikiamą informaciją ir ja remiantis priimti sprendimus, didinsiančius efektyvumą. Kai apie tai kalbėdavome universiteto koridoriuose, tai dar atrodė tolima ateitis. Šiandien džiaugiuosi, kad karjeros kelias, kuris prasidėjo dar mokantis universitete, man neleido užsimiršti ir nuolat skatino ruoštis ateities rinkai", – pasakojo VGTU Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijas baigęs M.Repečka.
Anot jo, technologijoms transporto ir logistikos srityje įgaunant vis didesnę svarbą, šiame sektoriuje sparčiai didėja transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos kvalifikuotų specialistų poreikis. Ypač trūksta tokių, kurie galės valdyti transporto logistikos pokyčius ir ateities tendencijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...