- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistinis skolininkas Lietuvoje yra 43 metų amžiaus gyventojas, vidutiniškai turintis daugiau nei vieną (1,4) įsiskolinimą, kurių bendra suma siekia 660 eurų. Tokį lietuvio skolininko portretą atskleidė kreditų vadybos paslaugų bendrovės „Lindorff“ atliktas tyrimas.
Vidutinis vienos Lietuvos gyventojo turimos skolos dydis, priskaičiavus nuobaudas ir delspinigius už vėluojančius mokėjimus, siekia 460 eurų. Latvijoje šis rodiklis siekia 800 eurų, o Estijoje – 550 eurų.
Vidutinis lietuvio turimos skolos dydis, atlikto tyrimo duomenimis, gana ženkliai skiriasi priklausomai nuo miesto ir apskrities. Didžiausius įsiskolinimus Lietuvoje turi Vilniaus apskrities gyventojai. Čia vidutinis skolos dydis vienam gyventojui – 774 eurai. Tuo metu Panevėžio apskrityje šis rodiklis yra 240 eurų mažesnis ir siekia 534 eurus.
Daugiausiai skolininkų Lietuvoje gyvena Kauno apskrityje, kur vidutinis skolos dydis vienam gyventojui siekia 594 eurus. Šiai apskričiai tenka ketvirtadalis visų įsiskolinusių asmenų šalyje, tačiau reikia nepamiršti, kad Kauno apskritis yra viena gausiausiai apgyvendintų visoje Lietuvoje.
„Pagrindinės ir dažniausios priežastys, dėl kurių gyventojai Lietuvoje įklimpsta į skolas, yra darbo netekimas, staigus ir ženklus gyventojo pajamų sumažėjimas bei ligos. Vis tik neretai įsiskolinimus lemia ir gyventojų nerūpestingumas – dažnai pasikeitus gyvenamajai vietai ar telefono numeriui žmonės pamiršta apie tai pranešti kreditoriams ar paslaugų teikėjams, nustoja gauti sąskaitas ir jų nebeapmoka. Tokiais atvejais kaupiasi skolos ir delspinigiai, apie kuriuos sužinoję gyventojai paprastai būna nemaloniai nustebę“, – sako „Lindorff Oy“ filialo Lietuvoje Ikiteisminio išieškojimo skyriaus vadovas Justinas Šutas.
Ekspertas pabrėžia, kad keičiant gyvenamąją vietą ar kontaktus visuomet reikia pagalvoti, ar apie tai neturėtų būti informuoti kokių nors paslaugų tiekėjai ar kreditoriai. Nors daugeliu atvejų dėl nesusipratimų susidariusių skolų klausimai yra išsprendžiami gražiuoju, tačiau dėl susikaupusių delspinigių ar skolos administravimo mokesčių gyventojas vis tiek gali patirti finansinių nuostolių.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai sudaro 57 proc. Lietuvos skolininkų, o moterys – 43 proc. Įsiskolinimų turinčio vyro amžiaus vidurkis siekia 42 metus, o moters – 44 metus.
Jaunimas iki 25 metų amžiaus sudaro 4 proc. visų skolininkų Lietuvoje. Palyginimui, Latvijoje jaunimas sudaro beveik dešimtadalį (8 proc.) visų skolininkų, tačiau Estijoje – tik 1 proc.
J. Šuto teigimu, norint mažinti jaunų skolininkų skaičių, reikėtų nuo mažens mokyti jaunus žmones finansinės atsakomybės, gebėjimo planuoti savo pajamas ir išlaidas, šviesti apie skolinimosi ir vartojimo ne pagal galimybes keliamas problemas.
Didžiausią kiekį įsiskolinimų Lietuvoje gyventojai turi telekomunikacijų sektoriaus įmonėms. Toliau pagal turimų skolininkų skaičių rikiuojasi katalogu užsakomų prekių platintojai, draudimo bendrovės, komunalinių paslaugų įmonės ir vartojimo kreditus teikiančios įstaigos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos13
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką2
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu1
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų13
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas11
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...