- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skrydžių bendrovės, norinčios plėsti reguliarių tiesioginių skrydžių maršrutus iš Lietuvos, gali pretenduoti į naują paramos paketą iš Maršrutų plėtros fondo. Pagal Lietuvos oro uostų paskelbtą kvietimą, iki šių metų spalio 23 d. oro vežėjai gali teikti paraiškas naujiems maršrutams Lietuvos gyventojams svarbiomis kryptimis pradėti arba skrydžių esamais maršrutais dažniui didinti.
„Skiriamos lėšos duoda dvigubą grąžą – gerina Lietuvos gyventojų ir verslo susisiekimą su užsienio šalimis, o atvykstantys turistai ir investuotojai skatina šalies ekonomikos augimą. Skrydžių bendrovės, norinčios pasiūlyti naujų maršrutų iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, juos turės pradėti iki kitų metų birželio ir skraidinti keleivius bent du kartus per savaitę. Be to, aviakompanija įsipareigos bent tris mėnesius išlaikyti šį maršrutą“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Siekiama naujus maršrutus pradėti Lietuvai svarbiomis kryptimis, kurios įvardytos atsižvelgiant į Ekonominės diplomatijos tarybos, Valstybinio turizmo departamento ir agentūros „Investuok Lietuvoje“ rekomendacijas. Paskelbtame kvietime įvardyta daugiau nei 40 Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostams aktualių skrydžių krypčių, kurių plėtrai gali būti suteikta pagalba.
Tarp krypčių, kurioms ieškoma skrydžius iš Vilniaus galinčių vykdyti bendrovių, yra Pekinas, Miunchenas, Porto, Tbilisis, Dubajus ir dar 25 kryptys į Europos ir pasaulio didmiesčius. Iš Kauno oro uosto ieškoma vežėjų 21 krypčiai, pavyzdžiui, Maskvai, Minskui, Oslui, Pekinui ir kt., iš Palangos – 5 kryptims į Bilundą, Dubliną, Duseldorfą, Hamburgą, Helsinkį ir Sankt Peterburgą. Taip pat numatyta, kad į paramą gali pretenduoti vežėjai, didinantys skrydžių dažnumą aktualiais maršrutais.
Vienam oro vežėjui per 3 metų laikotarpį gali būti skirta iki 200 000 eurų paramos išlaidoms kompensuoti. Šias lėšas oro linijų bendrovės galės panaudoti rinkodaros ir reklamos išlaidoms, pristatant ir reklamuojant naują maršrutą ar papildomą esamo maršruto skrydžių dažnį; įsikūrimo išlaidoms, kurias aviakompanija patiria oro uoste pradėdama naują maršrutą ar padidindama esamo maršruto dažnį, ir kitoms glaudžiai susijusioms išlaidoms.
Maršrutų plėtros fondo investicijomis siekiama didinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais ypač tomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonomikai augti, verslo ryšiams ir tarptautiniams projektams plėsti bei atvykstamajam turizmui skatinti, taip pat pristatyti Lietuvą ir jos regionus užsienio šalyse. 2015 m. pabaigoje aštuonioms oro linijų bendrovėms iš šio fondo buvo skirta kiek daugiau nei milijonas eurų. Skatinant maršrutų plėtrą remiamasi gerąja Vakarų ir Šiaurės Europos šalių patirtimi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje3
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...