- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uoste įsiplieskė ginčas dėl krantinių statybos būdo išradimo patento Klaipėdos uoste.
Krantinės tarsi „lego“
Projektuotojų bendrovė „Hidrosfera“ dar 2012 m. padavė paraišką dėl „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinio“ kaip išradimo įregistravimo. Jis kaip išradimas buvo paskelbtas 2014 m. gegužę.
Tai buvo visiškai naujas ir Klaipėdos uostui ypač palankus pirsų statybos būdas.
Pagal šią idėją gravitacinio estakadinio tipo hidrotechninis statinys susideda ne tik iš polių, bet ir iš didelio diametro plieninių kevalų, sumontuotų ant akvatorijos dugno. Kevalai atlieka amortizatoriaus funkciją, neprileidžia vandens prie polių. Visa kevalų tuščia erdvė yra užpilta smėliu ar kitokiu gruntu.
Plieninių kevalų viduje sukalami poliai, kuriuos jungia gelžbetoninis rostverkas. Ant jo montuojamos išilginės ir skersinės sijos, gelžbetoninis antstatas. Su plieniniais kevalais ir rostverku sujungtas antstatas sudaro kietą gravitacinę konstrukciją, ant kurios montuojami laivų švartavimo stulpai ir atmušos.
Visus šio hidrotechninio statinio konstrukcinius elementus galima surinkti ir paruošti ant kranto, jų montavimo darbai nesudėtingi ir nebrangūs. Idėja įdomi tuo, kad „lego“ konstrukcijų statybos elementų įnešė ir į krantinių statybą.
Išradimas nebuvo naujas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti „Hidrosferos“ išradimo patentą negaliojančiu. Nurodyta, kad išradimas nėra naujas.
Uosto direkcija pateikė duomenis, kad dar pagal 2007 m. sutartį „Hidrosfera“ rengė uosto krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a ir Nr. 67a pratęsimu statybos techninį projektą, kur panaudojo vėliau kaip išradimą užpatentuotą pirso konstrukcijos būdą.
Vilniaus apygardos teismas pernai kovo 15 d. Uosto direkcijos ieškinį patenkino – pripažino atsakovės „Hidrosfera“ patentą „Gravitacinio-estakadinio tipo hidrotechninis statinys“ negaliojančiu ir priteisė sumokėti 4479 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas rėmėsi tuo, kad etapais iki 2010 m. lapkričio 30 d. buvo perduotas krantinių Nr. 66-67 rekonstravimo su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu statybos techninis projektas. Jame buvę aprašyti visi techniniai elementai ir jų techniniai sprendimai dėl kurių ginčijamasi.
Kadangi projektas nuo 2010 m. viešai skelbtas, nėra naujas, todėl ir su juo susijęs krantinių statybos išradimas pagal Patentų įstatymą negalėjęs būti patentuojamas ir saugomas kaip išradimas.
2010 m. pateiktas techninis projektas jau vėliau buvo įgyvendintas, ką patvirtinantys krantinių techniniai pasai.
Abejonių kilo dėl aprašų
„Hidrosfera“ su tokiu teismo sprendimu nesutiko, nes techniniame projekte ir išradimo patente aprašyti elementai skiriasi. Ji nurodė ir detalius skirtumus. Taip pat pateikė argumentą, kad teismas neatliko detalaus techninio projekto ir išradimo apibrėžimo lyginimo.
Lietuvos apeliaciniame teisme priimtas argumentas, kad išradimo patente ir techniniame projekte aprašymai skiriasi. Techniniame projekte pagal krantinių Nr. 66 ir Nr. 67, bei Nr. 66a ir Nr. 67a reljefą, bangų judėjimo kryptį buvo pritaikyti netaisyklingos formos konstrukcijos plieniniai kevalai.
Tas skirtumas pirmosios instancijos teisme nebuvęs analizuotas. Todėl nuspręsta bylą dar kartą nagrinėti iš naujo detaliai analizuojant skirtumus tarp techninio projekto ir išradimo aprašymo. Tuo pačiu panaikintas ankstesnis teismo nurodymas, kad „Hidrosfera“ turi sumokėti Uosto direkcijai 4479 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Klausimas, ar „Hidrosferai“ pavyks įrodyti, kad išradimo patentas buvo įregistruotas teisėtai? Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti svarbiausią punktą dėl išradimo naujumo. Dar 2007 m. gegužės 2 d. techninėje užduotyje, kuria remiantis rengtas techninis projektas, buvo nurodyta techninį projektą rengti pagal siūlymus, kur pirso konstrukcija yra simetrinė ir panaudojami cilindriniai 13 metrų diametro plieniniai apvalkalai. Tai yra iš esmės tai, kas vėliau patentuota.
Galima pamanyti, kad vienoks ar kitoks uosto krantinių statybos būdas, jų patentavimas yra menkniekis. Tačiau taip nėra. Užpatentuoti pasiūlymai gali didinti uosto statybų kainą. Naudojant išradimą papildomai reikia mokėti jį užpatentavusiam autoriui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: mokestiniai pakeitimai bus rengiami kitąmet, jie atsispindės 2026–2027 metų biudžetuose1
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kitąmet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. ...
-
LEA: per savaitę degalų kainos šalyje sumažėjo2
Pastarąją savaitę Lietuvoje vidutinės degalų kainos sumažėjo – benzinas atpigo 0,3 proc., o dyzelinas – 0,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gruodį – paskutinis pasispardymas: kitąmet kainos kils?5
Kalėdų dovanoms šiemet lietuviai netaupys: kas penktas planuoja išleisti daugiau nei 200 eurų. Per dešimtmetį tokią sumą numačiusių gyventojų dalis išaugo net penkis kartus. Kitąmet ekonomistai prognozuoja, kad kainos vidu...
-
80 proc. valstybės žemės pardavimo pajamų siūloma skirti Gynybos fondui
Seimas spręs, ar keisti dirbamos valstybinės žemės pardavimo tvarką. Pagal ją 80 proc. pajamų už parduotus sklypus patektų į Valstybės gynybos fondą. ...
-
Seimas nutarė: už paramą valstybei ginkluote nereikės mokėti PVM
Įvairi karinė technika, ginkluotė, valstybei teikiama kaip parama, nebus apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). ...
-
Ekonomistas: kitų metų pabaigoje tikimės 1,5 proc. ECB palūkanų normos1
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, ketvirtą kartą šiais metais apkarpė bazines palūkanas ketvirčiu procentinio punkto. ...
-
Izgorodinas: kitais metais augs bendros lietuvių išlaidos kelionėms, signalų, kad kainos mažės, nėra
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos turistų išlaidų užsienyje slankusis keturių ketvirčių vidurkis siekė rekordines aukštumas – 281 mln. eurų, ir buvo...
-
Ministrė Jakubauskienė: ieškosime geresnės valstybinės ir privačios medicinos partnerystės3
Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada ieškoti galimybių, kaip geriau bendradarbiauti valstybinėms ir privačioms medicinos įstaigoms. ...
-
Paluckas: 2025 metų valstybės biudžeto pajamos augs apie 30 mln. eurų
Kadenciją baigiančios Vyriausybės parengtas 2025-ųjų valstybės biudžeto projektas bus koreguojamas minimaliai – jo pajamos didės apie 30 mln. eurų, sako paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas. ...
-
Savickas: matėme, kad Lietuva savo pozicija daug kur išsišoko6
Paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas kadenciją baigusių konservatorių Vyriausybės poziciją Kinijos atžvilgiu vadina išsišokimu ir siūlo laikytis vienodos pozicijos su Europos Sąjunga bei kitais strateginiais partn...