Teismas šį galutinį ir neskundžiamą sprendimą priėmė byloje dėl Energetikos ministerijos 2013 m. išduoto, tačiau 2015 m. panaikinto leidimo „Danpower“ elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu tarifu, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Tuo tarpu kitoje byloje - dėl šio ministerijos leidimo sustabdymo - teismas yra iki gegužės 22 d. atidėjęs taikos sutarties tvirtinimą, kai norą būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu pareiškė valstybės įmonės „Lietuvos energija“ valdoma Kauno kogeneracinė jėgainė, paprašyta kitos jos akcininkės „Fortum“.

Byloje dėl leidimo panaikinimo „Fortum“ pretenzijų nepateikė.

Vyriausybės patvirtinta Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokiečiai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Valstybė išvengia ir bylinėjimosi išlaidų, kurios, ministerijos teigimu, visuose teismuose galėjo siekti iki 5 mln. eurų.

Taikos sutartimi „Danpower“ bus atstatytas 2013 m. suteiktas, bet 2015 m. panaikintas leidimas elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu 9,7 cento už kilovatvalandę tarifu 12 metų laikotarpiui.

Tuo tarpu Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.

Taikos sutarčiai prieštaraujanti Suomijos kapitalo „Fortum“ jau turi be konkurso gautą Lietuvos valstybės paramą per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Kaip skelbia „Baltpool“, praėjusiais metais ši parama siekė 3,7 mln. eurų.

Tuo tarpu taikos sutartimi „Danpower“ atstatytas 2013 metais aukcione Kaune laimėtas skatinamasis žaliosios elektros tarifas per metus elektros vartotojams atsieis apie 1,15 mln. eurų.

Šių metų sausį teismas galutine ir neskundžiama nutartimi buvo nustatęs, kad Energetikos ministerija neteisėtai sustabdė „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje.

Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, kadangi situacijos Kauno projekte ir Vilniuje buvo praktiškai identiškos, o Vilniaus atveju teismas nepalaikė ministerijos atstovaujamos pozicijos, buvo beveik akivaizdu, jog ir Kauno atveju nutartis būtų tokia pati. Tad iš valstybės pusės padarytas minėtas kompromisas - atstatytas leidimas Kauno projekte, nelaukiant teismo sprendimo.

Pasak ministro Ž. Vaičiūno, taikos susitarimas su „Danpower“ yra aiškus ženklas investuotojams, kad Lietuva yra patikima partnerė ir investicinė aplinka mūsų šalyje yra gerinama.

„Ši sutartis sudaro prielaidas pagaliau atsirasti realiai ir sąžiningai konkurencijai šalies šilumos sektoriuje. Juo labiau, kad mes iš Lietuvos valstybės iš esmės gauname vienintelį dalyką - pažadą laikytis bent dalies savo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Ir dėl to labiausiai laimės Kauno vartotojai, kurie jau seniai nusipelnė mažesnių sąskaitų už šildymą, - sako „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).

Vokietijos kompanija taikos sutartimi taip pat patvirtino savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams Lietuvoje.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir čia valdo atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“, kuriai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.