- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Marius Skuodis liudydamas Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisijai teigė, kad jam nei iš Prezidentūros, nei iš suinteresuotų grupių nebuvo bandoma daryti poveikio svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms.
„Turiu pasakyt, kad ne, tikrai ne (nejaučiau poveikio – BNS), esu daug didesnį poveikį patyręs, kad vieną ar kitą kelią reikia tvarkyti ir tada prasideda kritika“, – pirmadienį per komisijos posėdį sakė M. Skuodis.
Klausiamas, ar Prezidentūros atstovai nebandė jo įtikinti, jog tokių sankcijų nereikia įvesti, susisiekimo ministras tvirtino, jog tai buvo daugiau klausimai, ar jie yra įvertinę galimą poveikį.
„Man atrodo, kad nereikėjo įtikinėti, nes mes esame diskutavę apie logiką, kaip jos turi būti įvedamos, gal ir esame diskutavę, kad palaipsniui riekia daryti, bet kad taip pasakytų, kad ne, kad sankcijų nereikia, tikrai taip nebuvo, buvo klausiama, ar įvertinote poveikį. Bet aš nebuvau tas, kuris priima sprendimus“, – kalbėjo M. Skuodis.
Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.
Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila anksčiau komisijai liudijo, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.
Jis teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metuPrezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas po J. Survilos liudijimo teigė, kad Prezidentūra siekė tik įvertinti galimą tokių sankcijų žalą, nes tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms jos kainuotų apie 100 mln. eurų.
J. Survila liudydamas komisijai taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“, kad „trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos inovacijų švieslentė: Lietuvos rezultatas geriausias per visą šalies istoriją5
Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymą pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją, rodo Europos inovacijų švieslentės tyrimo rezultatai. ...
-
Slovakija importuos dujas per Lenkiją iš Klaipėdos SGD terminalo4
Slovakija importuos dujas per Lenkiją iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas „Orlen“. ...
-
LB: Lietuva ateityje turės didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą3
Siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuva ateityje turės daugiau investuoti į inovacijas – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. ...
-
Registrų centras: daugumai bendrovių pavyko uždirbti pelno ar bent jau nepanirti į nuostolius
2023 metų ataskaitas iki šiol jau pateikusių įmonių bendra apyvarta pernai siekė 129 mlrd. eurų ir buvo 0,5 proc. didesnė nei užpernai (128,4 mlrd. eurų), jos uždirbo 12,4 mlrd. eurų bendro ikimokestinio pelno – 11 proc. mažiau (13,9 m...
-
ES investicijos regionams: jau paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų1
Naujajame Europos Sąjungos (ES) investicijų finansavimo periode Lietuvos regionams yra skirta 1,6 mlrd. Eurų, o iš viso, dabartiniais duomenimis, suplanuotiems projektams paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų. ...
-
„Litgrid“: elektros kaina rinkoje per savaitę augo 4 proc.
Vidutinė elektros rinkos kaina liepos 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 eurų iki 99 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Senėjant visuomenei LB siūlo peržiūrėti lengvatas, mokesčius, mažinti PVM atotrūkį1
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
ES paslaugų sektorius per metus augo 4,2 proc., euro zonos – 4,8 proc.
Euro zonos paslaugų sektorius balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 4,8 proc., o visos Europos Sąjungos – kiek kukliau – 4,2 proc., pirmadienį skelbia Eurostatas. ...
-
Oficialus nedarbas birželį augo 0,3 punkto iki 8,5 proc.
Oficialus nedarbas birželį išaugo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,5 proc. ...
-
N. Mačiulis: infliacija jau pasiekė dugną6
Mėnesio infliacijai pastaruoju metu svyruojant apie nulį, o metinei nesiekiant vieno procento, ekonomistai prognozuoja, jog infliacija iki šių metų pabaigos ir kitų metų pavasarį augs. ...