Supratimo apie inovacijų naudą trūksta ir verslui, ir politikos formuotojams

Brandos ir supratimo apie inovacijų naudą stinga ir verslui, ir viešajam sektoriui, formuojančiam inovacijų politiką, sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas.

„Nors kai kurie rodikliai rodo, kad yra teigiamo poslinkio, verslui dar šiek tiek trūksta brandos ir supratimo apie inovacijų naudą“, – penktadienį Seimo Ateities komitete svarstant inovacijų visuomenės ir ekonomikos strategiją pareiškė ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas. 

Tačiau jis pabrėžė, kad šioje srityje labiau pasitempti reikia ir inovacijų politikos formuotojams, nes jų plėtrai trukdo viešojo sektoriaus – ministerijų ir organizacijų – nepakankamas inovacijų naudos supratimas ir analitikos trūkumas. 

„Viešajam sektoriui (...) reikia verslui duoti daugiau pasitikėjimo iš valstybės pusės per įvairias priemones teikiant verslui paslaugas, pagalbą“, – komitete kalbėjo ministerijos atstovas. 

„Turėtume labiau orientuotis į skatinimo, o ne į baudimo perspektyvą. Viskas, ką darome, neturėtų būti skiriama tiesiog ieškoti, kur kas buvo pažeista ir trukdyti, bet kaip tik sudaryti sąlygas, kad būtų suteikiama kuo daugiau laisvės, pasitikėjimo“, – pridūrė R. Valančiauskas.   

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įsitikinęs, kad Lietuvoje atlyginimai per maži, nes šalies ekonomikoje yra per mažai pažangių technologijų.

Pasak jo, 2020 metais pažangiuose sektoriuose dirbo vos 13,6 proc. žmonių, o 2030 metais norima pasiekti 17 proc. ribą, nors Slovakijoje, Švedijoje, Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Maltoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Liuksemburge šis rodiklis viršija 20 proc. Europos Sąjungos vidurkis siekia 18,8 procento. 

V. Šilinskas sako, kad Lietuva yra paskutinėje vietoje pagal darbuotojų mokymus, mažai investuojama į įrenginius ir inovacijas – pagal šį rodiklį šalis yra 39 vietoje pasaulyje.  

Jis pateikė pavyzdį, kad belgas per valandą uždirba keturis kartus daugiau nei lietuvis: „Tai reškia, kad belgas gali leisti sau dirbti mažiau ir uždirbti vis dar du kartus daugiau“. 

Pasak jo, atlyginimų skirtumas nėra toks didelis, nes lietuviai, ypač privačiame sektoriuje, dirba ilgiau. 

Viceministro teigimu, iš teisminių ginčų dėl komercinių paslapčių galima daryti išvadą, kad absoliuti dauguma – virš 90 proc. bylų – yra dėl klientų perviliojimo, o ne dėl realių gamybinių ar technologinių paslapčių.  

„Pas mus inovacijų, kurios yra versle sukurtos, to know-how yra pakankamai mažai – kažkoks gamybinis ar technologinis procesas, kuriuo verslas turi pranašumą ir jį saugotų“, – tvirtino V. Šilinskas. 

Viceministras, be kita ko, pabrėžė, kad valstybė turi prisiėmusi daug funkcijų, kaip skatinti inovacijas, bet nėra resursų joms įgyvendinti.  

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių