- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prie sunkmečio geriausiai prisitaiko smulkieji verslininkai ir ūkininkai, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.
Sunkmetis kirto visiems
Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus, aukščiausio bei vidutinio lygio vadovus, specialistus ir tarnautojus. Tuo metu ūkininkai ir smulkieji verslininkai prie krizės sąlygų prisitaiko lengviau nei kiti. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa.
38,7 proc. Lietuvos gyventojų gegužę sakė, kad jų pajamos per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo. Palyginus su analogiška apklausa, atlikta 2008 m. lapkritį, šis skaičius daugiau nei padvigubėjo - 2008 m. pabaigoje pajamų mažėjimą juto vos 16,2 proc. šalies gyventojų.
Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus. 41,6 proc. Lietuvos didmiesčių ir 41 proc. rajonų centrų gyventojų sakė, kad jų pajamos per metus sumažėjo. Rajonų centruose pajamų kritimas žymiausias - daugiau nei penktadaliu jos sumažėjo 22,7 proc. šių miestų gyventojų. Ketvirtadaliui didžiųjų miestų gyventojų atlyginimai sumažėjo iki 20 proc.
Skaudžiausia - vadovams
Savo ruožtu kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės ekonomikos sunkmetį pajuto kiek mažiau - pajamos sumažėjo trečdaliui (32,5 proc.) jų.
Labiausiai pajamų mažėjimą pajuto specialistai ir tarnautojai (47,6 proc. jų sakė, kad pajamos per metus sumažėjo) bei aukščiausio arba vidutinio lygio vadovai (46,4 proc.). Pastariesiems krizė kirto skaudžiausiai - 29,3 proc. jų teigė, kad pajamos per metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu.
„Tai, kad pajamos labiausiai sumažėjo miestuose, o skaudžiausiai kol kas nukentėjo vadovai bei specialistai - natūralu. Kaimo vietovėse žmonių finansinės pajamos visada buvo mažesnės, dažnai susijusios su valstybės išmokomis, kurios iki šiol nemažėjo. Tačiau galima prognozuoti, kad Vyriausybei pradėjus mažinti socialines išmokas, sunkmetį dar stipriau pajus ir dauguma miesteliuose ar kaimuose gyvenančių žmonių“, - pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.
Smulkieji nukentėjo mažiau
Pasak jos, pastebima kiek netikėta tendencija, kad sunkmetis mažiau nei kitus paveikė smulkiuosius verslininkus.
„Jei tai, kad 54,8 proc. ūkininkų tyrimo metu sakė, kad jų pajamos per metus nepasikeitė, 12,9 proc. jos išaugo, yra suprantama - kaimo žmonės mažiau jautrūs finansiniams valstybės ar verslo sunkumams, kurie nedaro tiesioginės įtakos jų gaunamoms išmokoms, todėl apie smulkiuosius verslininkus galime kalbėti kaip apie savotišką fenomeną“, - pastebi O. Čičkauskaitė.
Anot jos, ūkininkus palaiko ir ES paramos pinigai, ir nacionalinės paramos priemonės, o smulkieji verslininkai dėl savo dydžio yra gerokai lankstesni, greičiau priima sprendimus ir dėl to šiuo metu pasiima dalį stambiųjų verslų rinkos klientų.
55,3 proc. smulkiųjų verslininkų apklausos metu sakė, kad jų pajamos per pastaruosius metus nepakito, 13,1 proc. - kad išaugo. Smulkieji verslininkai taip pat ir taupo mažiau nei kitų grupių atstovai. 34 proc. jų sako, kad vartojimas pastaruoju metu nesumažėjo, dar tiek pat - kad sumažėjo nežymiai.
Tik trečdalis smulkiųjų verslininkų teigia, kad jiems nelieka laisvų pinigų po kasdienių išlaidų. Kitose grupėse šis skaičius svyruoja nuo 40 iki 60 proc., o šalies vidurkis siekia 47,2 proc.
„Tai, manau, galima paaiškinti dviem aplinkybėmis - iš vienos pusės smulkus verslas yra lankstesnis ir lengviau prisitaiko prie esamų sąlygų, iš kitos, galima spėti, jog dalis jo, pasikeitus mokesčių sistemai, po truputį traukiasi į šešėlinę ekonomiką - žmonių pajamos dėl to išlieka panašios, kokios buvo, bet štai valstybė, tokiu atveju, negauna mokesčių“, - sako O. Čičkauskaitė.
Daugelis vartoja mažiau
Mažėjant pajamoms Lietuvos gyventojai šiemet staigiai paspaudė vartojimo stabdžius. 2009 metų gegužę, lyginant su 2008 m. lapkričiu, dvigubai išaugo žmonių, teigiančių, kad jų vartojimas žymiai sumažėjo, skaičius (atitinkamai 29,4 ir 14,5 proc.). Gerokai sumažėjo ir tų, kurie gali pataupyti - jei 2008 lapkritį laisvų pinigų po būtiniausių išlaidų nelikdavo 36,3 proc. žmonių, tai gegužę tokių jau buvo 47,2 proc.
„Gerai šioje situacijoje yra tai, kad susidūrę su sunkmečiu žmonės pradėjo labai atsargiai žvelgti į ateitį ir ruoštis dar didesniems iššūkiams. Pavyzdžiui, atliekančius pinigus pirkiniams dabar išleidžia tik 15,4 proc. žmonių, o lapkritį taip elgėsi ketvirtadalis apklaustųjų“, - pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas86
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...