- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad, brangstant visoms svarbiausioms statybinėms žaliavoms, taip pat augant darbo užmokesčiui, Valstybės investicijų programoje (VIP) būtina numatyti didesnes lėšas statybų sektoriui. Jo teigimu, ši programa turėtų būti koreguojama kartu su Seime tikslinamu biudžetu, nes gali likti neįgyvendinta.
Apie tai D. Gedvilas ketvirtadienį kalbėjo Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ surengtoje diskusijoje, minėjęs, kad statybos darbų už 3,8 mlrd. eurų 2021 m. atlikusios Lietuvos statybų įmonės patiria sunkumus, visų pirma, dėl rekordinių statybinių medžiagų kainų.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, kuriais LSA prezidentas dalinosi su Seimo nariais, statybinės medžiagos šių metų kovą, lyginant su praėjusiais metais, brango 24,4 proc. Be to, 12 proc. augo ir darbo užmokestis statybų sektoriuje.
Daugiausia, 60–75 proc., visų statybos kaštų, pasak LSA vadovo, sudaro būtent statybinės medžiagos, 18–30 proc. lėšų skiriama darbo užmokesčiui, o mechanizmai ir įrengimai bei suvartojama elektra, vanduo, dujos atitinkamai sudaro 7–14 ir 1,5–7 proc. visų statybos darbų kainos.
„Didžiausią svorį turi statybinių medžiagų kainos, jos praktiškai lemia ir statybos brangimą“, – parlamentarams teigė D. Gedvilas. Svarbiausios statybose naudojamos medžiagos, anot jo, yra metalai ir jo gaminiai, mediena, šiltinimo medžiagos, cementas, elektros instaliacinės, santechninės medžiagos, bitumas, kuras. Šių žaliavų kainų pokyčiai turi didžiausią įtaką statybų vertei, o jos – brango, sako LSA vadovas.
„Nuo šitų medžiagų kainų augimo labai priklauso, kaip sėkmingai pasiseks už sutartą kainą pastatyti vieną ar kitą statinį“, – pabrėžė D. Gedvilas.
Jis nuogąstavo, kad, Seimui svarstant biudžeto patikslinimus, kartu nesvarstoma pernai patvirtinta VIP, kuriame apskaičiuotos sumos, pasak D. Gedvilo, žymiai išaugus statybų kaštams, tapo netikslios.
„Mus stebina, kad Seimo patvirtinta VIP nėra aptariama darbotvarkėje. Manau, kad šis dokumentas turėtų būti pristatytas ir Seimas turėtų peržiūrėti tas kainas, kurias suplanavo praėjusių metų rudenį. Tai yra prieš metus suprojektuota VIP. Visi sutinka, kad ji neatitinka dabartinių kainų ir šiandien, su biudžeto koregavimu, nėra pateikta Seimo nariams ir nėra svarstoma“, – kalbėjo LSA prezidentas.
Pasak statybų sektoriaus atstovo, dėl to, siekiant įgyvendinti programą, būtina numatyti papildomus 180–250 mln. eurų lėšų būtent statybų projektams, kurių sąmatinė investicijų vertė išaugo nuo 2,5 iki 3,05 mlrd. eurų.
„Matome, kad vietoje 2,5 mlrd. eurų, skirtų statybai, turėtų būti mažiausiai 3 mlrd. Bet kadangi jau turime besibaigiantį balandį, mūsų manymu, apie 180–250 mln. eurų yra deficitas tam, kad pernai patvirtinta programa būtų įgyvendinta“, – tikino D. Gedvilas.
„VIP, skirta statinių ir infrastruktūros statybai, turėtų būti peržiūrima. Jei tas nebus padaryta, gali likti klaidos biudžeto planavime“, – pranešimo besiklausiusius parlamentarus informavo jis.
2022–2024 m. Valstybės investicijų programoje iš viso numatyta beveik 3 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų. Arti 2 mlrd. eurų jų suplanuota šiemet, 2023 m. – apie 750 mln., o dar po metų – apie 350 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...