„Augintinių gerovės situacija mūsų šalyje kelia nerimą – graudu žiūrėti į gyvūnus perpildytose prieglaudose. Viena iš bėdų ta, kad tik nedidelė dalis augintinių šalyje yra užregistruoti ir paženklinti specialiomis mikroschemomis, kurios padeda juos atpažinti ir grąžinti savininkui bei paskatinti žmones prisiimti atsakomybę už savo gyvūnus.

Visi gyventojai tiek miestuose, tiek regionuose savo laikomus augintinius – šunis, kates, šeškus – turėtų suskubti paženklinti. Tam numatytas laikas – iki kitų metų gegužės. Kartu su gyvūnų gerovės organizacijomis, savivaldybėmis, priežiūros tarnybomis tam skirsime ypatingą dėmesį. Kartu suprantame, kad socialiai remtiniems gyventojams mylimo augintinio ženklinimas tam tikrais atvejais gali tapti finansiniu sunkumu, kurį siekiame išspręsti ir kartu padėti sugrąžinti augintinį, jei gyvūnas pasimestų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Už socialiai remtinų gyventojų ir gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo mikroschemomis ir registravimo Gyvūnų augintinių registre paslaugą siūloma mokėti veterinarijos gydytojams bei kitiems asmenims, baigusiems atitinkamus mokymus ir teikiantiems šią paslaugą.

Pavyzdžiui, pas veterinarą atėjusiam socialiai remtinam gyventojui užtektų veterinarui parodyti savivaldybės išduotą galiojančią pažymą, patvirtinančią, kad šis gyventojas yra socialinės pašalpos gavėjas, ir už paslaugą mokėti nereikės. Vėliau jau veterinaras pateiks prašymą ir gaus patirtų išlaidų kompensaciją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.  

Tiesa, vienam socialiai remtinam gyventojui kompensuojama už ne daugiau nei trijų gyvūnų ženklinimą. Gyvūnų globėjams ženklintinų augintinių skaičius, norint gauti kompensaciją, neribojamas. Kompensuojamos išlaidos apima ir ženklinimo procedūrą, ir mikroschemos įsigijimą,  ir registravimo Gyvūnų augintinių registre paslaugą, tačiau kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negali viršyti 15 eurų.

Skaičiuojama, kad pensininkai ir socialiai remtini gyventojai turėtų laikyti apie penktadalį visų naminių gyvūnų Lietuvoje. 

Viešosios įstaigos Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) duomenimis, Lietuvoje paženklintas tik kas ketvirtas augintinis, kai jų šalyje yra daugiau nei milijonas – per pusę šunų ir kačių. Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų sutiktų paženklinti savo augintinį, jeigu ženklinimo ir registravimo kaina būtų priimtina arba tai būtų galima padaryti nemokamai.

Kiekvienais metais Lietuvos gyvūnų prieglaudos pasipildo net 15 tūkst. šunų ir kačių. Devyni iš dešimties šių gyvūnų patenka neženklinti, neįmanoma sužinoti, kas yra jų savininkas.

Lietuvos savivaldybės pasiklydusių ir neatsakingų savininkų neprižiūrimų gyvūnų gaudymui bei priežiūrai kasmet išleidžia beveik milijoną eurų. Nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos gyvūnams prieglaudose pasirūpinti išleidžia daugiau negu 800 000 eurų, kuriuos paaukoja problemai neabejingi Lietuvos gyventojai.