Bankrutavusio banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojai atgaus savo pinigus - kompensacijų suma sieks iki 100 tūkst. eurų, nutarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Tačiau indėlių draudimo sistema negalioja „Snoro“ platintoms obligacijoms.

7 LAT teisėjų kolegija antradienį paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Maksimali galima indėlininkams išmokėti suma siekia apie 86 mln. eurų, tačiau kol kas neaišku, kokia suma realiai bus išmokėta.

„Teismas nustatė, kad indėlio sertifikatas pagal savo esmę nedaug kuo skiriasi nuo įprastinio indėlio. Jis patenka į indėlių apsaugos direktyvos taikymo sritį ir gali būti nedraudžiamas tik tokiu atveju, jeigu būtų laikomas perleidžiamu vertybiniu popieriumi“, - žurnalistams sakė LAT pirmininkas Rimvydas Norkus.

Pasak jo, LAT nustatė, kad indėlių sertifikatas nebuvo skirtas apyvartai ir tai nėra vertybinis popierius, kuriuo galima prekiauti kapitalo rinkoje ar perleisti.

„Iš principo indėlio sertifikatas yra tas pats indėlis ir jam taikoma indėlio apsaugos direktyva. Tai reiškia, kad asmenys, kurie yra įsigiję indėlių sertifikatus, patenka į direktyvos apsaugos sritį ir jiems turi būti mokamos draudimo išmokos, neviršijančios 100 tūkst. eurų, kaip ir įprastiniams indėlininkams“, - sakė LAT vadovas.

Pasak jo, LAT nutartis yra svarbi beveik 600 bylų, kurios šiuo metu nagrinėjamos įvairių instancijų teismuose.

„Obligacijos, skirtingai nei sertifikatai, aiškiai nepatenka į indėlininkų apsaugos direktyvos taikymo sritį, todėl Aukščiausiasis Teismas analizavo, ar asmuo, įsigijęs jas, suklydo, ar jam buvo suteikta klaidinanti informacija, kuri vidutiniškai išprususiam žmogui buvo nepakankama suvokti, kad obligacija nėra apdrausta“, - žurnalistams sakė R.Norkus.

LAT nuomone, obligacija nėra naujadaras, nėra neįprasta Lietuvos žmonėms.

„Nors informacija, kuri buvo pateikta obligacijų įsigijėjui, nebuvo visiškai aiški ir nepriekaištinga, tačiau jinai buvo pakankama, kad vidutiniškai išprusęs asmuo galėtų suvokti skirtumus tarp obligacijos ir įprastinio indėlio. Be to, konkrečios bylos kontekste, asmuo, kuris ginčijo dėl suklydimo sudarytą obligacijų įsigijimo sutartį, tuo pačiu laikotarpiu buvo sudaręs ir indėlių sutartis. Tai reiškia, kad jis greičiausiai suprato, kad tarp jų yra kažkoks skirtumas“, - sakė R.Norkus.

ES Teisingumo Teismas šiemet birželį nusprendė, kad Lietuva į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė indėlininkų ir investuotojų direktyvos nuostatas, reglamentuojančias garantijas.

Iki šiol nė vieni šių investuotojų neatgavo pinigų, nes jie nebuvo apdrausti, kaip įprasti indėliai. Nepaisant to, tūkstančiai „ Snoro“ investuotojų prašo pripažinti jų sutartis negaliojančiomis.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama daugiau kaip 200 civilinių bylų, kuriose ieškovai ginčija indėlių sertifikatų sutartis – bendra jų reikalavimų suma yra daugiau nei 6,4 mln. eurų. Dar beveik 400 ieškovų ginčija „Snoro“ obligacijų sutartis, o bendra reikalavimų suma yra didesnė kaip 4,6 mln. eurų.

„Snoras“ buvo išleidęs apie 86 mln. eurų vertės indėlių sertifikatų.

„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta gruodžio 7 dieną.