Smulkusis verslas vengia kortelių?

  • Teksto dydis:

Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais Lietuvoje ir toliau auga, tačiau yra sektorių, kur grynieji pinigai vis dar gaji problema. Apie tai pokalbis su Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininku Tomu Karpavičiumi.

– Koks šiandien negrynųjų pinigų atsiskaitymų augimas?

– Tikrai įspūdingas augimas pastaraisiais metais. Prie to prisidėjo pandemija. Vietiniai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga dviženkliu skaičiumi ir 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 15 proc. Prie to prisidėjo pervedimų augimas. Jų skaičius ūgtelėjo 19 proc., o kortelių 15 proc. Žmonės pereina prie naujų įpročių. Svarbu, kad, turėdami atsiskaitymo negrynaisiais priemones, turėtų kaip jomis naudotis. Turi būti užtikrinta galimybė įvairiuose sektoriuose. E. erdvėje tai užtikrinta, yra priemonių pasirinkimas. Atkreipiame dėmesį į smulkiojo verslo segmentą, kur yra tam tikrų sunkumų, nepakankamai sudaroma galimybių atsiskaityti negrynaisiais pinigais: mokėjimo kortelėmis, išmaniosiomis programėlėms, pervedimais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar laikyti pinigus grynaisiais kažkam dar įprasta?

– Įprasta. Grynieji pinigai vis dar naudojami ir dažni kaip taupymo priemonė. Nors jų atsiskaitymas mažėja, tačiau Lietuvoje jis yra vienas iš didžiausių ES.

– Grynieji pinigai dažniausiai apima smulkųjį verslą?

– Negalime taip sakyti. Tačiau pastebime, kad tam tikrose smulkiojo verslo srityse sudaroma maža galimybė atsiskaityti kortelėmis ar negrynaisiais pinigais. Transporto priemonių prekybos ir remonto, medicininių paslaugų, aptarnavimo veiklos, kirpyklų ir pan. srityje galimybė atsiskaityti kortelėmis sudaroma 40 proc. įmonių. Mažmeninėje prekyboje, maitinimo sektoriuje siekia 80 proc.

Grynieji pinigai vis dar naudojami ir dažni kaip taupymo priemonė.

– Kodėl toks atotrūkis?

– Viena iš priežasčių – klientai neprašo atsiskaityti kortele, nes verslas įprastai atsižvelgia į vartotojų srautą ir į jų nuomonę. Kita priežastis – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kaina, kurią turi sumokėti verslai už šią paslaugą bankams.

– Ar grynųjų atsikaitymas mažėja?

– Grynuosius priima visi. Negalime išskirti sektorių, kur dominuoja. Individualia veikla užsiimantys asmenys didžiąją dalį pajamų gauna grynaisiais. Smulkiojo verslo įmonės šiek tiek daugiau pajamų gauna negrynaisiais nei grynaisiais pinigais. Šalyje tendencija matoma, kad žmonės dažniau atsiskaito kortelėmis, o ne išsigrynina pinigų ir atsiskaito.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kam problema?

Kam problema? portretas
Grynieji pinigai - "gaji problema"??? Čia tik bankams ir visokioms veltėdžių kontoroms problema, man tai tikrai ne. Tegul tik duoda daugiau tų grynųjų, o ne apribojimus "kala". Tame ir problema, nes nuolat reikia sukt galvą, kaip iš žmonių atimt tuos pinigus - grynuosius gi daug sunkiau atimt... O šiaip, laisvoje šalyje laisvi piliečiai turi turėti pasirinkimo teisę, kokiu būdu gauti ar išleisti savo uždirbamus pinigus. Be jokių apribojimų! O nesąžiningiems sandėriams ar kokiems nuslėpimams išaiškinti yra atitinkamos institucijos, kurios kažkodėl nerodo didelio entuziazmo dirbt - joms kad tik viską labiau susipaprastint ir ramiai sau sėdėt.

S

S portretas
Diktatūra iš bankų pusės žmogui turi būti pasirinkimo laisvę tokie suvaržymai pasiteisina dėl padirbtų pinigų taip čia problema būtų už tai kalejimas20metu pasibaigtų viskas na atsiskaitė žmogus grynais na taupumo sumetimais įnešė į kortelę pasitikrino pinigų kokybe ir viskas na o pinigų kilme baisiausia iš prostitučių subines lenda ir narkomanų adatos gal tvarkyti šias vietas reikia

o ką

o ką portretas
Manote , kad bankininkai metus reklamavo prieš rinkimus per spaudą ir tv Nausėdą tik dėl jo išvaizdos ?
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių