- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais Lietuvoje ir toliau auga, tačiau yra sektorių, kur grynieji pinigai vis dar gaji problema. Apie tai pokalbis su Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininku Tomu Karpavičiumi.
– Koks šiandien negrynųjų pinigų atsiskaitymų augimas?
– Tikrai įspūdingas augimas pastaraisiais metais. Prie to prisidėjo pandemija. Vietiniai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga dviženkliu skaičiumi ir 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 15 proc. Prie to prisidėjo pervedimų augimas. Jų skaičius ūgtelėjo 19 proc., o kortelių 15 proc. Žmonės pereina prie naujų įpročių. Svarbu, kad, turėdami atsiskaitymo negrynaisiais priemones, turėtų kaip jomis naudotis. Turi būti užtikrinta galimybė įvairiuose sektoriuose. E. erdvėje tai užtikrinta, yra priemonių pasirinkimas. Atkreipiame dėmesį į smulkiojo verslo segmentą, kur yra tam tikrų sunkumų, nepakankamai sudaroma galimybių atsiskaityti negrynaisiais pinigais: mokėjimo kortelėmis, išmaniosiomis programėlėms, pervedimais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar laikyti pinigus grynaisiais kažkam dar įprasta?
– Įprasta. Grynieji pinigai vis dar naudojami ir dažni kaip taupymo priemonė. Nors jų atsiskaitymas mažėja, tačiau Lietuvoje jis yra vienas iš didžiausių ES.
– Grynieji pinigai dažniausiai apima smulkųjį verslą?
– Negalime taip sakyti. Tačiau pastebime, kad tam tikrose smulkiojo verslo srityse sudaroma maža galimybė atsiskaityti kortelėmis ar negrynaisiais pinigais. Transporto priemonių prekybos ir remonto, medicininių paslaugų, aptarnavimo veiklos, kirpyklų ir pan. srityje galimybė atsiskaityti kortelėmis sudaroma 40 proc. įmonių. Mažmeninėje prekyboje, maitinimo sektoriuje siekia 80 proc.
Grynieji pinigai vis dar naudojami ir dažni kaip taupymo priemonė.
– Kodėl toks atotrūkis?
– Viena iš priežasčių – klientai neprašo atsiskaityti kortele, nes verslas įprastai atsižvelgia į vartotojų srautą ir į jų nuomonę. Kita priežastis – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kaina, kurią turi sumokėti verslai už šią paslaugą bankams.
– Ar grynųjų atsikaitymas mažėja?
– Grynuosius priima visi. Negalime išskirti sektorių, kur dominuoja. Individualia veikla užsiimantys asmenys didžiąją dalį pajamų gauna grynaisiais. Smulkiojo verslo įmonės šiek tiek daugiau pajamų gauna negrynaisiais nei grynaisiais pinigais. Šalyje tendencija matoma, kad žmonės dažniau atsiskaito kortelėmis, o ne išsigrynina pinigų ir atsiskaito.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...