„Džiugu, kad pagaliau mūsų valdžia pradėjo žiūrėti, kaip gyvena mūsų šiauriniai kaimynai, turiu omenyje Skandinavijos šalis. Mums visada buvo sakoma: gyvensim kaip Skandinavijoje. Dabar, po dviejų įvykusių karantinų, panašu, kad mes pradėsim iš jų mokytis. Tai yra labai sveikintina, nes du buvę karantinai tikrai labai skaudžiai smogė, o skaudžiausia – smulkiajam verslui“, – sakė Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Vytenis Butkevičius.

Labiausiai smulkiuosius verslininkus skaudino, žlugdė tai, kad buvo sudarytos nevienodos sąlygos verslams.

„Manau, kaukė yra pati mažiausia blogybė iš visų galimų. Tikrai nesunku ją užsidėti ir tame aš nematyčiau problemos. Labiausiai smulkiuosius verslininkus skaudino, žlugdė tai, kad buvo sudarytos nevienodos sąlygos verslams. Turiu omenyje didžiuosius prekybos tinklus ir smulkiuosius prekybininkus, smulkiuosius paslaugų teikėjus. Abiejų karantinų metu vieniems buvo leidžiama prekiauti ne maisto produktais, o kitiems buvo draudžiama. Tas labai daug įnešė įtampų ir žmonės patyrė didelių nuostolių“, – aiškino V. Butkevičius.

„Norėčiau pabrėžti, kad smulkusis verslas aiškiai vertina galimybių pasą neigiamai, todėl, kad, mūsų nuomone, tai yra mokslu nepagrįstas Lietuvos žmonių skirstymas į turinčius daugiau galimybių ir mažiau galimybių. Tai yra segregacinis politinis sprendimas, kuris įneša daug įtampų visuomenėje. Jis ypač žalingas laisvajai smulkiajai prekybai, laisvajai smulkiajai paslaugų sferai. Kaip visi matome, skaičiai auga ir jokio rezultato neatneša. Tai yra grynai demonstratyvus valdžios bandymas parodyt, kad ji kažką daro. Mūsų nuomone, pirma, tai yra antikonstitucinis, segregacinis Lietuvos žmonių teisių suvaržymas, kadangi Konstitucijoje nėra įrašyta, kad pasiskiepijęs ar nepasiskiepijęs žmogus turi daugiau ar mažiau galimybių šioje valstybėje. Antra, galimybių pasas yra labai žalingas smulkiajai prekybai ir smulkiajai paslaugų sferai. Trečia, tai yra mokslu nepagrįstas žmonių suvaržymas“, – teigė sakė Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys.

„Taip pat galiu šiek tiek ir įdomios statistikos pateikti, mes susirinkome duomenis. Tie smulkieji verslininkai, kurie užsiima smulkiąja ne maisto prekių prekyba, kuriems yra privalu įleisti pirkėjus su galimybių pasu, šiai dienai patyrė 37 proc. apyvartos smukimą“, – tikino jis.

Konstitucijoje nėra įrašyta, kad pasiskiepijęs ar nepasiskiepijęs žmogus turi daugiau ar mažiau galimybių šioje valstybėje.

„Pakalbėkim apie tuos smulkiuosius verslininkus, kurie teikia paslaugas. Jie sako, kad jie patyrė virš 50 proc. apyvartos smukimą. Šiai dienai jie aiškiai deklaruoja, kad jeigu mūsų Vyriausybė nesiims skubių šios tvarkos pakeitimų, tai artimiausiu metu, kadangi situacija smarkiai blogėja ir žmonės Lietuvoje yra praradę darbus, praradę pajamas, šie verslininkai bus priversti uždarinėti savo verslus ir kreiptis į Užimtumo tarnybą. Ar mes to norime? Žinoma, ne“, – kalbėjo V. Butkevičius.

Anot pašnekovo, sunku pasakyti, kiek smulkus verslas, patiriantis tokius nuostolius, gali išgyventi, jeigu sprendimai nebus pakeisti: „Sunku atsakyti, bet eksperimentuoti tikrai yra nepatartina. Kaip minėjau, jau du karantinai nuvilnijo, kai kurie žmonės, užsiimantys smulkiąja prekyba, dar yra neišpardavę nuo praeitų metų kalėdinės prekybos produkcijos, pinigai yra įšaldyti. Kiek gali tas verslas iš paskolintų pinigų bandyti išgyventi? Nedrįsčiau prognozuoti, bet mes jau dabar turime drastišką verslų užsidarinėjimą, žmonės tiesiog bando persikvalifikuoti, bando ieškoti kitų būdų išgyventi“.

Didieji prekybos centrai tikino, kad dėl galimybių paso įvedimo prarado kas ketvirtą pirkėją. Tačiau V. Butkevičius sakė, kad tas kas ketvirtas pirkėjas nenuėjo apsipirkti ir į mažesnes parduotuves, jose pirkėjų nepadaugėjo: „Taip yra dėl labai objektyvių priežasčių. Kadangi žmonės yra praradę pajamas, yra sumažinti atlyginimai, daug žmonių iškrito iš darbo rinkos, jie buvo atleisti, daug verslų užsidarė. Žmonės taupo, žmonės mato, kad šitas virusas yra sezoninis ir kad ateinant rudeniniam ir žieminiam sezonui susirgimų skaičius didės. Jie galvoja, kas bus toliau, žmonės taupo. Užėjus į bet kurią parduotuvę, plika akimi matosi, kad žmonių daug mažau, o pakalbėjus su kiekvienu atskirai, galima nesunkiai išsiaiškinti, kad pinigų piniginėje pas nieką taip pat nepadaugėjo“.