Dvi kreivės

„Jūs perkate – jie kelia. Galbūt perkate mažesniais kiekiais, bet atnešdami verslui tuos pačius pinigus, – pirmiausia išskiria P. Čepkauskas. – Kitas dalykas yra personalo problema prekybos tinkluose. Nuo 2009 m. krizės, kai visos kainos nukrito, iki 2021 m. buvo labai ramus laikotarpis, tiekėjai kainų beveik nekėlė. Buvo gražu, stabilu, net kartais defliacija ir jie prarado įgūdžius, nes automatiškai priiminėjo kainų pakeitimus.“

„Kai 2022 m. prasidėjo kainų pasiutpolkė, mes lyginome gamintojų ir prekybininkų kainų pokyčius. Prasidėjus kariniams veiksmams, energetikos, žaliavų krizei gamintojai kainas kėlė sparčiau negu prekybininkai, bet ir jie 2022 m. lapkritį pasileido plaukus – visą kainą perkėlė vartotojui, nes jis buvo išsigandęs, kaupė atsargas, negailėdamas pinigų rėmė ukrainiečius“, – aiškina P. Čepkauskas.

Pigiausių prekių krepšelio produktų, pavyzdžiui, aliejaus, cukraus, pigiausios varškės, kainos iš esmės svyravo kartu su žaliavų kainomis. Pasak pricer.lt atstovo, viliojant klientus didžiausia konkurencija vyksta būtent dėl pigiausių prekių, o į žinomų prekių ženklų kainodarą stipriai įsitraukia ir gamybininkai.

„Paskutinis mūsų rugpjūčio kainų tyrimas labai gražiai parodo, kad pigiausių prekių krepšelio kainų pikas, jei neklystu, buvo 2023 m. balandį, vėliau pradėjo kristi. Žinomų prekių ženklų kainos sukilo panašiu laikotarpiu, pasiekė piką 2023 m. balandį, bet liko vienoje linijoje – aukštumoje“, – dalijasi P. Čepkauskas.

Vyriausybės vaidmuo

„Daug kas kelia klausimų, kodėl, pavyzdžiui, Vokietijoje kai kurie prekių ženklai parduodami keturis kartus pigiau nei Lietuvoje. Lietuvoje visi tarpininkai ir atstovai šias kainas užfiksavo aukštesniame lygyje ir ne dėl sąnaudų – tiesiog taip pasididino pelną. Pasižiūrėkite pagrindinių didmenininkų pelningumus, pamatysite kaip viskas atrodo“, – siūlo kainų stebėtojas.

Nereikia kainų diktato, bet reikia parodyti šalies prioritetus, jei įmonės pačios nesusivokia.

P. Čepkauskas išskiria ir, jo vertinimu, pernelyg atlaidžią Vyriausybės poziciją. Jis pateikia Jungtinės Karalystės pavyzdį, kai šalies Vyriausybė mėgino kalbėtis su didžiaisiais rinkos veikėjais: „Didžiosios Britanijos ir kitų šalių vyriausybės ant kilimėlių kvietė tokių prekybos tinklų kaip „Tesco“, „Asda“, degalinių tinklų, didžiausių gamintojų vadovus, grasino jiems sankcijomis ir ten kainos nebuvo tokios didelės.“

„Nereikia kainų diktato, bet reikia parodyti šalies prioritetus, jei įmonės pačios nesusivokia“, – akcentuoja P. Čepkauskas.

„Ne kartą kalbėjome, kad kai rinka yra laisva, neoligopolinė, yra daug rinkos žaidėjų, jie tarpusavyje nesusiderins kainų. Tačiau kai pas mus yra penki tinklai, net tartis nereikia – pasižiūri ką kitas ant lentynų daro ir darai tą patį. Pas mus nėra konkurencijos“, – tikina pricer.lt atstovas.

Kainos nesikeis?

P. Čepkauskas prognozuoja, kad artimiausiu metu kainos parduotuvėse iš esmės nesikeis, nebent bus fiksuojamas stiprus vartojimo kritimas. „Kartais ekonomistai sako, kad vartojimo kiekiai sumažėjo, bet verslas žiūri paprastai. Jeigu aš gavau 3 mln. eurų šiemet, nors pardaviau dvigubai mažiau prekių nei pernai, bet šiemet jos yra dvigubai pabrangusios, man dar nuostabiau – atleidžiu pusę darbuotojų, nes reikia iškrauti mažiau prekių, ir viskas puiku, pasididinsiu pelną“, – ironizuoja jis.

Kad iki naujųjų metų nenumatoma žymaus vartojimo kritimo, byloja ir tai, kad prieš rinkimus Vyriausybė skyrė lėšų socialinei sričiai, mokytojams, biudžetininkams ir kitoms grupėms: „Tie pinigai nenukeliaus valstybei stiprinti, investicijoms, pensijų fondams, jie iš esmės keliaus pravalgyti, nes buvo palaikytos tos grupės, kurias tikrai reikia palaikyti.“

„Valstybės pagrindinė užduotis – didinti konkurenciją. Mes trečdalį savo pajamų išleidžiame maistui ir susijusiems dalykams, vadinasi, penki didžiausi prekybos tinklai yra įlindę į kiekvieno gyventojo trečdalį kišenės turinio. Jei pradėsiu dalyti pinigus gyventojams, nepasišnekėjęs su tais penkiais veikėjais, jie tą trečdalį ir susirinks, ir labai greitai“, – pabrėžia P. Čepkauskas.

Jis įsitikinęs, kad konkurencijos lygį šalyje pakoreguotų reikalavimas visiems prekybos tinklams skelbti kainas internete, kadangi dabar esą pasitaiko įvairių spekuliacijų. „Jei kainos būtų internete, jokių tyrimų žmogui nereikėtų, nes jis kiekvieną dieną kompiuteryje pasižiūrėtų, kur kas yra pigiau ir galėtų rinktis. Dabar, iš tikrųjų, vyksta kova ne kainų, o rinkodaros biudžeto lygiu“, – teigia pricer.lt atstovas.