Lengvatą siūloma taikyti „pagrindinio būsto nuomos išlaidoms, neviršijančioms dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų, jei būsto nuomos sutartis yra įregistruota Registrų centre ir asmuo neturi deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto.“

Tai siūlančią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas ir šios frakcijos nariai Vidmantas Kanopa, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Rasa Budbergytė, Eugenijus Sabutis ir Linas Jonauskas.

Manoma, kad siūloma lengvata sukurtų spaudimą nuomotojams legaliai užsiimti savo veikla, paskatintų juos dirbti legalioje darbo rinkoje ir deklaruoti pajamas bei palengvintų nuosavo būsto neturinčių asmenų padėtį.

Įstatymo pataisą inicijavęs G. Paluckas sako, kad dėl didžiulių būsto kainų daug žmonių, ypač jaunimas, net ir norėdami negali įsigyti nuosavo būsto, tad tegali jį nuomotis.

Dėl varganų pajamų ir drastiškai didėjančių pragyvenimo išlaidų daugelis gali tik pasvajoti apie nuosavą būstą.

„Dėl varganų pajamų ir drastiškai didėjančių pragyvenimo išlaidų daugelis gali tik pasvajoti apie nuosavą būstą. Kai kuriems iš jų nuoma – tik laikinas sprendimas, tačiau vis daugėja žmonių, kuriems teks nuomotis būstą visą gyvenimą“, – pažymi G. Paluckas.

„2021 m. būsto kainos Lietuvoje augo rekordiškai – apie 20 proc. Augant butų kainoms, neatsilieka ir nuomos kainos. Prie kitų veiksnių šiandien prisidėjo ir karas Ukrainoje. Išaugus šildymo ir elektros išlaidoms, brangstant maistui, finansinė nuomos našta darosi sunkiai pakeliama. Tokia situacija skatina emigruoti, atgraso jaunus žmones nuo vaikų gimdymo“, – įspėja parlamentaras.

G. Paluckas pažymi, kad praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo vadinamosios „čekinės“ privatizacijos jau turime „amžinų nuomininkų“ sluoksnį.

„Dėl socialinio išsisluoksniavimo, nelygybės gilėjimo, didmiesčių plėtros, nekilnojamojo turto procesų, dėl kurių pučiasi būsto kainos, vis daugiau žmonių neturi kitos galimybės apsirūpinti būstu, išskyrus nuomą.

Lietuvos didmiesčiai neturi plačiai išvystyto Vakarų Europos miestams būdingo municipalinio (savivaldos) būsto sektoriaus. Didžioji dalis nuomininkų būsto ieško atviroje rinkoje. Kita vertus, grėsmingai gilėja atskirtis: Lietuvoje daugėja vadinamųjų butų „kolekcionierių“ – asmenų ar namų ūkių, turinčių po 2, 3, 4, 5 ar daugiau butų. Registrų centro duomenimis, 2020 m. po 3 butus turinčių savininkų skaičius siekė per 24 tūkst.“, – pažymi G. Paluckas.

Siūloma, kad įstatymo pataisa įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

Žmonėms, kurie nuomojasi savo pagrindinį būstą ir neturi nekilnojamojo turto, šiuo metu nėra taikomos jokios gyventojų pajamų mokesčio lengvatos nuomai.