„Iš to bendro vaizdo galima pasakyti, kad socialdemokratų ministerija ar gal Vyriausybė, nežinau, kaip toli tie pasiūlymai eis, labai nemyli „mielų Lietuvos žmonių“, kurių pajamos yra mažesnės“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė I. Šimonytė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pateikė siūlymą, kad vietoje dabartinės 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės subsidijos įmokoms į antrąją pakopą galiotų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, kurią susigrąžinti būtų galima deklaruojant pajamas.

„Šitos reformos tikslas yra kažkokiu būdu padaryti taip, kad nebereikėtų mokėti tų dotacijų, kurios yra mokamos žmonėms, dalyvaujantiems antroje pakopoje – dabar šiais metais po 30 eurų į mėnesį tam, kad galima būtų tas lėšas kažkaip perskirstyti kažkokiems kitiems tikslams“, – aiškino I. Šimonytė.

Parlamentarė pateikė pavyzdį, kad, pavyzdžiui, minimalią mėnesinę algą (MMA) uždirbantiems žmonėms kas mėnesį atidėti 30 eurų yra sudėtinga, todėl tokiais atvejais svarbi valstybės paskata.

Šitos reformos tikslas yra kažkokiu būdu padaryti taip, kad nebereikėtų mokėti tų dotacijų, kurios yra mokamos žmonėms, dalyvaujantiems antroje pakopoje (...)

„Šitos reformos atveju, kai panaikinama subsidija ir paliekama gyventojų pajamų mokesčio lengvata, žmogus, įmokėjęs 30 eurų iš savo einamojo vartojimo, (…) gaus 6 eurus sugrąžinto GPM po metų. Tokia bus jo nauda. Kad jis atgautų bent jau tiek valstybės dotacijos, kiek jis gauna dabar, jam reikėtų mokėti į antrąją pakopą apie 120 eurų, kas žmogui su mažomis pajamomis yra tiesiog neįsivaizduojamas dalykas“, – tikino I. Šimonytė.

Todėl, buvusios premjerės vertinimu, reformą išnaudos didžiausias pajamas uždirbantys gyventojai.

„Kai Lietuvoje valdžioje yra kairieji, paprastai socialdemokratai, ir jie daro kokią nors reformą, tai ta reforma visą laiką bus smarkiai antisocialdemokratinė“, – pernelyg liberalią pertvarką kritikavo ji.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą.

Siūlymais ketinama atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti. Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.

Siekiant sutaupyti, taip pat siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata pačioms įmokoms. Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.

Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.

GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.

Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos.