- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dujų ir elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradeda ruoštis didžiausiam Šiaurės Lietuvoje gyvenamųjų kvartalų dujofikavimo projektui, kurio metu į Panevėžio rajone esančių trijų kaimų gyvenamuosius kvartalus bus tiesiamas beveik 13 kilometrų ilgio vidutinio slėgio dujotiekis.
Šis projektas suteiks galimybę gamtines dujas savo namuose įsivesti 470 gyventojų Tičkūnų, Skynimų ir Piniavos kaimuose. Dar neprasidėjus statybos darbams, prašymus prisijungti prie dujotiekio pateikė ir sutartis pasirašė net 52 gyventojai.
„Planuojant dujų tinklo plėtrą visuomet svarbus vietos bendruomenės įsitraukimas. Tai padeda efektyviau planuoti ir atlikti numatytus darbus. Todėl toks sėkmingas bendradarbiavimas su Piniavos bendruomene padės statybas pradėti kuo įmanoma anksčiau ir užtikrinti, kad dujos žmonių būstus pasieks greičiau“, – teigė ESO Paslaugų tarnybos direktorė Dalia Andrulionienė.
Artimiausiu metu ESO planuoja skelbti konkursą dujotiekio projektavimo ir rangos darbams atlikti. Preliminariai planuojama, jog projektavimo darbai prasidės rugpjūčio pradžioje, statybos darbai – rudenį. Pirmuoju etapu planuojama nutiesti 7,2 kilometro ilgio dujotiekį, likusius 5,4 kilometro – vėliau, atsižvelgiant gyventojų gautas paraiškas.
„Planai dujofikuoti Tičkūnų, Skynimų ir Piniavos kaimų kvartalą kilo daugiau nei prieš 10 metų, bet atvesti dujas buvo sudėtingiau nei dabar – mažiau norinčių, brangesnės dujos. Dabar gamtinių dujų kaina yra itin patraukli, o patogumas – nepalyginamas. Aš ir pats planuoju įsivesti dujas, nors turiu ir malkinį katilą. Juk norisi patogumo – vasarą blynus išsikepti, pasišildyti vandenį, o žiemą ir pečių pakurti“, – sakė gyventojų bendruomenės „Piniava“ pirmininkas Zigmantas Babilas. Jis pernai ėmėsi organizuoti susitikimus su bendruomene, Panevėžio rajono savivaldybės, ESO, vartotojo sistemas projektuojančių ir montuojančių įmonių atstovais.
Piniavos dujotiekio tiesimas – jau antras stambus pastarųjų metų ESO projektas Panevėžyje. 2015 metais per rekordiškai trumpą laiką prie dujų tinklo buvo prijungta Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje besikurianti užsienio gamybos įmonė. Atsiliepus į verslo poreikius, vos per porą mėnesių buvo įrengta 1,2 kilometro ilgio dujotiekio atšaka. Šiais metais nuspręsta dujų tinklą plėsti ir Vakarų Lietuvoje – į Tauragės miestą bus atvesta beveik 6 kilometrų ilgio dujų atšaka.
Per pastaruosius metus ženkliai išaugo susidomėjimas dujiniu šildymu – šiemet sulaukta rekordiško paraiškų įsivesti dujas skaičiaus, gausėja užklausų atvesti dujotiekį į atokesnes gyvenvietes.
„Per pastaruosius metus dujų įvedimas gyventojams tapo dar paprastesnis, pigesnis ir greitesnis. Pasikeitus prisijungimo prie dujų tinklo tvarkai, visam kvartalui įsivesti dujas tapo pigiau, nes prijungimo išlaidos paskirstomos visiems naujiems vartotojams po lygiai. Be to, per pastaruosius ketverius metus prijungimo prie dujotiekio mokestis sumažėjo perpus. Šiais metais siekiame penktadaliu sutrumpinti ir prisijungimo prie dujų tinklo terminą – iki 177 dienų“, – sakė D. Andrulionienė.
Bendrovės ESO skirstomasis dujų tinklas Lietuvoje išplėtotas 41 savivaldybėje. Greičiausia ir patogiausia įsivesti dujas ten, kur mažiausias atstumas iki dujotiekio. Tai galima pasitikrinti svetainėje www.regia.lt/zemelapis.
Vidutinis atstumas, gyventojui prisijungiant prie dujų tinklo, yra apie 18 metrų. Tačiau, vietovėje jei atsiranda daugiau namų ūkių, norinčių įsivesti dujas, svarstomos galimybės atvesti dujotiekį ir į atokesnes vietas. Didžiausias atstumas, kai dujotiekis buvo statomas vienam privačiam vartotojui – 544 metrai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...