- Milda Skiriutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva – viena iš valstybių, kurios ES laikomos pavyzdžiu, kaip išspręsti su ekonominiu sunkmečiu susijusias problemas. Tačiau eurokomisaras Algirdas Šemeta pabrėžia, kad atleisti vadžių dar negalima.
Trapi padėtis
Lietuvos ekonomika pernai išaugo 6 proc. Šiemet tikimasi 2,5 proc. augimo. Tačiau, pasak A.Šemetos, būtina toliau laikytis taupymo priemonių.
„Mūsų padėtis trapi, kai bet koks veiksmas ar neveikimas kurioje nors iš ES šalių viską gali pasukti į priešingą pusę. Dedamos didžiulės pastangos, kad taip neatsitiktų. Tačiau svarbu suprasti, kad visko dar gali būti. Todėl negalima priimti neatsakingų sprendimų“, – tvirtino eurokomisaras.
Anot jo, yra daugybė diskusijų dėl ES ir euro zonos ateities. Tačiau sutariama, kad euro zonai būtina bankų sąjunga. Eurokomisaro teigimu, svarbu, kad bankai būtų prižiūrimi ne tik pagal bendras taisykles, kaip yra dabar, bet kad jos būtų vienodai interpretuojamos: „Bankų priežiūra nėra paprastas dalykas. Daug kas priklauso nuo interpretacijos. Centralizuota bankų priežiūra leis užtikrinti, kad taisyklių interpretavimas būtų vienodas visoje euro zonoje. Tai padėtų išlaikyti bankų pasitikėjimą.“
Priimtų ir ne euro zonos nares
Europos Komisijos nuomone, bankų sąjunga neturėtų apsiriboti vien euro zona. Siūloma suteikti galimybę prie sistemos prisijungi ir ne jos šalims.
„Bankų sąjunga turėtų padėti stabilizuoti finansų sektorių euro zonos mastu. Tai padėtų žengti didelį žingsnį į priekį, suvaldant krizės padarinius euro zonoje“, – pabrėžė A.Šemeta.
Eurokomisaro teigimu, regioniniu atžvilgiu Estija automatiškai taptų bankų sąjungos nare. Latvija aktyviai siekia tapti euro zonos nare nuo 2014 m. sausio 1 d. Tam dedama daug pastangų.
„Lietuvai gali tekti trečio brolio vaidmuo, bet to niekas nenorėtų. Manau, kad Lietuvai reikėtų siekti integracijos į bankų sąjungą. Dabar bankų priežiūra Lietuvoje yra aukštos kokybės, bet niekada negali pasakyti, kas bus po penkerių metų“, – dėstė A.Šemeta.
Lietuvai reikia euro?
Eurokomisaras tvirtino visada buvęs ir esąs Lietuvos narystės euro zonoje šalininkas. „Nematau argumentų, kodėl joje nereikėtų būti. Pirmiausia litas yra griežtai susietas su euru. Bet negalime pasinaudoti teisėmis, kurias turi euro zonos šalys. Gyventojai, verslininkai turi mokėti didelius mokesčius už pavedimus į užsienį, o to nėra euro zonos šalyse“, – vardijo pareigūnas.
Kalbant apie euro įvedimą Lietuvoje, anot A.Šemetos, reikia žiūrėti ir padėtį regione. Estija turi eurą, Latvija padarė daug žingsnių, kad jį įsivestų nuo 2014 m. Lietuva liktų viena ne euro zonos narė, o tai gali būti ne taip patrauklu investuotojams.
„Argumentas, kad euro zonos šalys turi mokėti pinigus ir gelbėti kita šalis, neteisingas. Pagalba suteikiama ne už dyką. Pinigai skolinami su palūkanomis. Be to, niekada negali žinoti, kada pats pateksi į tokią padėtį ir reikės pagalbos. Geriau įstoti, kai esi stiprus“, – pabrėžė eurokomisaras.
A.Šemetos nuomone, Lietuva turėtų pasistengti ir euro zonos nare turėtų tapti kartu su latviais.
Pasigenda mokslinių tyrimų
Pasak eurokomisaro, tai, kad Lietuva sėkmingai kovoja su krize, dar nereiškia, kad šalyje nėra problemų. Pasak A.Šemetos, jų yra daug ir joms išspręsti reikia laiko.
Taip pat, Europos Komisijos nuomone, Lietuva yra tarp šalių, kurios geriausiai panaudoja ES paramą. Tačiau, anot regioninės politikos atstovės Shirin Wheeler, yra sričių, kuriose ES Lietuvai galėtų suteikti daugiau pagalbos.
„Komisija nori, kad daugiau lėšų būtų panaudojama moksliniams tyrimams. Lietuva tam skyrė 0,79 proc. bendrojo vidaus produkto. ES nori, kad būtų skirta 3 proc. Kodėl tai svarbu? Taip būtų kuriamos darbo vietos. Gali būti, kad tai padėtų sumažinti ir emigraciją“, – tvirtino atstovė.
Kainuos nepigiai
Lietuva ruošiasi 2013 m. antrą pusmetį pirmininkauti ES. Pasiruošimas tam vyksta visu pajėgumu.
Sprendžiama daug įvairių klausimų, vyksta darbuotojų mokymai. Pirmininkavimas yra ne Lietuvos pasirinkimas, o ES narės pareiga. Tai Lietuvai atsieis apie 214 mln. litų.
Teigiama, kad tai nedidelė suma, atsižvelgiant į paramą, gautą iš ES. Ši per septynerius metus siekia apie 35 mlrd. litų.
Pabrėžiama, kad pirmininkavimas yra gera proga parodyti, jog Lietuva ne prastesnė už kitas ES nares. Tvirtinama, kad sunkiausia pirmininkaujant bus užtikrinti sklandų darbą.
„Lietuvai pirmininkaujant ES reikia parodyti, kad mes ne tik gauname paramą, bet ir kuriame“, – pabrėžė europarlamentaras Leonidas Donskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius1
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...