- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas balsuos dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kurios gali lemti ne tik produktų kainas, bet ir esamų pakuočių atliekų tvarkymo sistemų baigtį, sąlygoti šimtamilijoninius sistemų perdarymo kaštus.
Pataisų iniciatorė Seimo narė Virginija Vingrienė siūlo perdaryti ketverius metus Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato sistemą – įpareigoti taros surinkimo punktus priimti vyno ir degtinės butelius. Tačiau dėl to parduotuvėms tektų papildomai kaupti tūkstančius tonų stiklo, o konteinerių sistemos ateitis taptų miglota.
Pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos analizėje pažymima, kad konteinerinė rūšiavimo sistema Lietuvoje yra pagrindinis atliekų tvarkymo mechanizmas. Analizę rengę ekspertai konstatavo, kad konteinerinė sistema neišnaudoja savo pajėgumų ir galėtų būti efektyvesnė. Savo ruožtu, dalies stiklo atliekų nukreipimas į užstato sistemą šios problemos neišspręstų, o, priešingai, ir stabdytų atliekų rūšiavimo bei tvarkymo sistemos raidą.
Praėjusią savaitę per Aplinkos apsaugos komiteto posėdį Seimo narys Linas Balsys pažymėjo, kad komitete svarstomas projektas nėra iki galo parengtas ir suderintas. Pasak L. Balsio, nors apie pataisas kalbama jau ne vienerius metus, tačiau taip ir nebuvo organizuotas dialogas su socialiniais partneriais ir rinkos dalyviais, ant kurių pečių gultų naujo įstatymo našta.
Skaičiuojama, kad priėmus pataisas užstato už vienkartines pakuotes sistemos lauktų dideli pokyčiai, kurių kaina per 20 metų sudarytų per 120 milijonų eurų. Atkreipiamas dėmesys, kad užstatinių pakuočių surinkimo punktų tinklas šiuo metu yra nepritaikytas priimti stipriųjų gėrimų pakuočių.
Užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos analizę Seimo nariams ne kartą pristačiusi Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupė vadovė Agnė Bagočiūtė pabrėžė, kad pagrindinis atliekų tvarkymo įrankis – konteinerinė sistema – yra bent 6 kartus pigesnė negu užstato sistema.
Analizės išvadose taip pat teigiama, kad į privalomą užstato sistemą įtraukus papildomą vienkartinės stiklinės pakuotės kiekį, gyventojams būtų apsunkintos rūšiavimo sąlygos, o 2013 metais reformuota ir vystoma dabartinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo tvarkymo sistema komunalinių atliekų sraute taptų neefektyvi, tad valstybinės ir savivaldybių pakuočių atliekų tvarkymo užduotis bei reikalavimus įgyvendinti būtų dar sunkiau. A. Bagočiūtė priminė, kad kol kas Lietuvai nepavyksta įgyvendinti reikalavimo surinkti 68 proc. stiklo atliekų perdirbimui.
Praėjusią savaitę komiteto posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Saulius Kaupelis, už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą Lietuvoje atsakingos VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos vadovas tikino, kad yra parengtas investicijų planas ir numatyti tikslai. Tačiau, kol Seimas nėra priėmęs galutinio sprendimo, atliekų surinkėjai ir tvarkytojai nemato prasmės investuoti į aktyvesnę plėtrą. Jeigu V. Vingrienės siūlomos pataisos būtų atmestos, S. Kaupelio skaičiavimu, užsibrėžti rezultatai būtų pasiekti 2022-2023 metais, nes konteinerinė sistema kasmet veikia vis efektyviau.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė per komiteto posėdį nurodė, kad pokyčiai užkrautų prekybininkams neplanuotą ir itin didelę naštą. Anot R. Vainienės, dalis parduotuvių yra suprojektuotos taip, kad susidoroti su išaugusiu stiklo taros srautu būtų sudėtinga. Didžiausia problema taptų sandėliavimo ploto stygius, kvapai ir triukšmas, kurį sukelia stiklo surinkimas ir transportavimas.
LPĮA teigimu, parduotuvėse stiklinės pakuotės užima kelis kartus daugiau vietos, darbuotojams sunku kilnoti stiklinių pakuočių dėžes ir maišus. O įtraukus naujas pakuotes, per metus papildomai rankiniu būdu tektų pernešti 40 tūkst. tonų stiklo atliekų.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, pernai gyventojai grąžino 92 proc. PET užstatinių pakuočių, 93 proc. metalinių užstatinių pakuočių ir 85 proc. stiklinių užstatinių pakuočių.
Per Seimo komiteto posėdį tokie ženklūs skirtumai buvo paaiškinti keliant prielaidą, kad vartotojams kaupti ir grąžinti stiklines pakuotes kyla daugiau nepatogumų – buteliai dūžta, yra sunkūs. Dėl to stiklinę tarą gyventojai dažniau negu plastikines užstatines pakuotes meta į konteinerius ir rečiau grąžina į taromatus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...