- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo komitetui aiškinantis, kodėl neskiriama pakankamai lėšų asfaltuoti valstybinės reikšmės rajoninius žvyrkelius, susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad daugiau lėšų bus skirta 2025 metais šiemet parengus naują žvyrkelių asfaltavimo programą.
„Šiai programai šiems metams biudžeto kaip tokio ir nereikėjo, nes realiai (šiemet vyks – BNS) inicijavimas projektavimo ir panašiai užtrunka ir didžiausios išlaidos bus skiriamos kitais metais“, – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete trečiadienį sakė J. Skačkauskas.
Anot jo, 2025 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetas bus svarstomas vasarą, tuomet su Finansų ministerija bus derinamas finansavimas naujai žvyrkelių asfaltavimo programai.
„Mes iki šiol užbaiginėjome žvyrkelių programą ir per trejus metus iki praeitų metų pabaigos skyrėme daugiau negu 200 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui. Šiemet yra skirti 7,7 mln. eurų – tai yra užbaigimas tų darbų, kurie vėlavo arba panašiai ir jie persikėlė į šiuos metus, bet bet kokiu atveju šiais metais yra planas pasirengti (naują – BNS) programą, ją sureitinguoti, inicijuoti pirkimus“, – pabrėžė jis.
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška BNS antradienį teigė, jog į komitetą kreipėsi Savivaldybių asociacija teigdama, jog iš žadėtų 7,7 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams šiemet neskirta nieko.
J. Skačkauskas patikslino, kad šios lėšos bus skirtos keturiems dar 2023 metais suplanuotiems žvyrkeliams asfaltuoti.
Bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) Ryšių su suinteresuotosiomis šalimis vadovas Remigijus Lipkevičius pabrėžė, kad visiems keliams trūksta lėšų.
„Tiek Susisiekimo ministerija, tiek „Via Lietuva“, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi su prašymu numatyti projektų finansavimui atitinkamą sumą pinigų, kuri viršijo dabar skirtą 584 mln. eurų (finansavimą – BNS) 250 mln. eurų – bendras poreikis viršija beveik 900 mln. Tačiau skirta tiek, kiek skirta“, – komitete trečiadienį sakė R. Lipkevičius.
Susisiekimo ministerijos teigimu, 2018–2024 metais pavyko išasfaltuoti daugiau kaip 1,4 tūkst. km valstybinės reikšmės žvyrkelių.
KPPP šiems metams žvyrkeliams numatyta 7,7 mln. eurų. Atlikus vertinimą, šiuo metu nustatyti 354 asfaltuotinų žvyrkelių ruožai – apie 1,36 tūkst. iš 5,28 tūkst. kilometrų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?4
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
Bankai premjerei išreiškė susirūpinimą dėl investicinės aplinkos
Penkių didžiausių Lietuvos bankų atstovai premjerei Ingridai Šimonytei išreiškė susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos. ...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai1
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...
-
Dėl neigiamo dėmesio Lietuvoje I. Trinkūnaitės vadovaujama „iSun“ atleidžia darbuotojų4
Šveicarijoje lietuvių įkurta finansinių technologijų grupė „iSun“ imasi pokyčių: Lietuvoje atleido per dvi dešimtis darbuotojų, planuoja iškelti dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo atliekamos Vilniuje, antradie...