- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicija stabdo valdančiųjų norą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) automatiškai nurašyti nuo skolininkų – gyventojų ir verslo – sąskaitų jose esančias lėšas ir jomis padengti laiku nesumokėtus įsiskolinimus valstybei, dažniausiai įvairias baudas.
Dabar VMI gali išieškoti žmonių ir įmonių nesumokėtus mokesčius.
Trys dešimtys Seimo narių prašo atlikti ekspertinį vertinimą dėl parlamente svarstomų Mokesčių administravimo įstatymo pataisų, numatančių naujoves antstolių veikloje, skolininkų atsiskaitymų bei skolų išieškojimo tvarkos pokyčius.
Norima sužinoti, koks reformos poveikis bus privatiems antstoliams ir jų pajamoms, skolininkams, kreditoriams bei valstybei.
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė dėl tokios išvados pateikimo kreiptis į Vyriausybės strateginės analizės centrą (STRATA), kuris analizę pateiktų iki gegužės 28 dienos.
VMI daugiau teisių suteikti norima siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą – skolos būtų susigrąžinamos greičiau, nes VMI pati galės nusirašyti skolas iš skolininkų sąskaitų.
Skolų atostogomis sukuriamos sąlygos pažeidėjams išvengti atsakomybės.
Taip pat sumažėtų administracinė našta, nes nereikės dalies skolų perduoti antstoliams bei pradėtų veikti vieno langelio principas – vietoj kelių institucijų baudas administruotų VMI.
Tačiau opozicija nori informacijos, ar po tokios valstybės skolų išieškojimo sistemos reformos, didės ar mažės skolininkų, kurių skolas ir toliau išieškos antstoliai, kaštai, taip pat – kaip būtų atlyginama žala už neteisėtus VMI veiksmus išieškant lėšas iš skolininkų, kaip bus užtikrinta, kad nebūtų skolos išieškomos iš lėšų, kurios negali būti nurašomos automatiškai, pavyzdžiui – socialinių išmokų, alimentų ir kitų.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis BNS yra nurodęs, kad administracinės teisės pažeidėjai sudaro apie 40–45 proc. visų skolininkų ir net apie 80–90 proc. – valstybės skolininkų. Policijos duomenimis, kelių eismo taisyklių pažeidėjai pernai sausį–lapkritį sumokėjo tik 16 proc. jiems skirtų baudų.
Seime yra svarstoma ir daugiau pataisų dėl skolininkų ir antstolių.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Civilinio proceso kodekso pataisoms, kuriomis tikimasi paskatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką, jiems ketinant sumažinti dabar galiojančias išskaitas iš atlyginimo. Be to, išskaitymai būtų diferencijuojami pagal pajamas.
Pataisomis siūloma uždirbantiems iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) išskaitą, skirtą skolai padengti, sumažinti iki 10 proc. atlyginimo (vietoje dabar galiojančios 20 proc. arba 30 proc.), tarp vienos ir dviejų MMA išskaitos siektų 30 proc., o virš dviejų MMA – 50 proc.
Išieškojimai iš skolininko darbo užmokesčio galėtų būti stabdomas ne daugiau kaip du kartus po šešis mėnesius per penkerius metus.
I. Gaidelis BNS teigė, kad skolų atostogomis sukuriamos sąlygos pažeidėjams išvengti atsakomybės. Pasak jo, siūlomi pakeitimai ydingi, nes leistų skolininkams užsiauginti didesnę „skolų kuprą“. Jis įspėja, kad palūkanų skaičiavimas „skolų atostogų“ laikotarpiu nestabdomas.
Pasak jo, lengvatos skolininkams neturėtų būti suteikiamos masiškai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: draudimo įmoka didintų verslo kaštus, tai – neteisinga
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Finansų ministerijos siūlomu dalies draudimo sutarčių apmokestinimu būtų dar labiau padidinti verslo kaštai, o tai būtų neteisinga. ...
-
Apklausa: 61 proc. gyventojų per pastaruosius metus įsigijo neapskaitytų prekių, nurodė vietas2
Trys iš dešimties Lietuvos gyventojų – 29 proc. – pažįsta neapskaitytą arba nuslėptą darbo užmokestį gaunančių žmonių, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta apklausa. ...
-
Gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos turėtų nesikeisti3
Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui turėtų nesikeisti – jie liktų tokie pat, kaip balandį–birželį. ...
-
G. Skaistė: šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukiasi rekordiniais tempais2
Šešėlinė ekonomika, arba nesumokamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje traukiasi „rekordiniais tempais“, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė nutarė beveik keturis kartus padidinti „Invegos“ įstatinį kapitalą
Vyriausybė nutarė 3,8 karto padidinti valstybės valdomos nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įstatinį kapitalą. ...
-
L. Kasčiūnas pasakė, ką finansuotų iš pratęsto bankų solidarumo įnašo
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš pratęsto bankų solidarumo įnašo gautų lėšų Lietuva galėtų finansuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. ...
-
Vyriausybė pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms
Vyriausybė trečiadienį pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms. Teigiama, kad jos užkirs kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprins probleminių lošėjų apsaugą ir didins sektoriaus skaidrumą. ...
-
Vyriausybė skyrė 5 mln. eurų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui
Vyriausybė trečiadienį posėdyje Ukrainos švietimo sektoriui skyrė 5 mln. eurų. ...
-
Vien tik rūšiavimas neišsprendžia atliekų pertekliaus1
Klimato kaita vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių ne tik aplinkai, bet ir ekonomikos augimui, socialiniam stabilumui. Prie klimato kaitos stipriai prisideda vis didėjantis energijos poreikių tenkinimas, perteklinis vartojimas, žemės ...
-
Vyriausybė – už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar metams
Vyriausybė trečiadienį pritarė dar vieneriems metams pratęsti pernai įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas. ...