- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Seime – siūlymas pakoreguoti subjektų sąrašą dėl nuostolių atlyginimo netekus galimybės žvejoti
Antradienį Seimui pateiktas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įtraukti valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti, turi teisę į nuostolių atlyginimą.
Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 96, susilaikė – 18, prieš balsavo 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Kaimo reikalų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti lapkričio 7 d.
„Įstatymo pakeitimas nesudėtingas, bet esminis tuo, kad dabar pagal galiojantį teisinį reguliavimą nurodyta, jog jeigu ribojama žuvininkystė Baltijos jūroje, kompensacijas gali mokėti tik valstybės įmonės. Bet situacija pasikeitė (...) ir įstatymo pakeitimas yra, kad vietoje valstybės įmonių būtų įvardintos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės“, – pristatydamas projektą teigė buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Įstatymo projekte nurodoma, kad šiuo metu yra susiklosčiusi situacija 16-ame Baltijos jūros priekrantės žvejybos bare, kurio dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos sprendimu atlikus laivybos kanalo vedlinės pasukimą, 2023 m. spalio mėn. buvo sustabdyta žvejyba. Toks sprendimas priimtas siekiant atlikti molų rekonstrukciją bei užtikrinti numatytą uosto plėtrą.
Į Žemės ūkio ministeriją, Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją kreipėsi 2 įmonės, kurios turi perleidžiamąją teisę į žvejybos įrankius šiame žvejybos bare ir jame vykdo ūkinę veiklą, su prašymais atlyginti nuostolius, kilusius netekus galimybės žvejoti beveik 36 proc. 16-ojo žvejybos baro plote.
Siekiant užtikrinti žuvų išteklių naudotojų teises ir išvengti teisinių ginčų ar dėl formalaus požiūrio nevykdomos pareigos kompensuoti kilusius nuostolius, įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatą, įtraukiant valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti, turi teisę į nuostolių atlyginimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
M.A.M.A nominantų paskelbimas...
-
Paramos akcijos „Maltieči...
-
Katedros aikštėje dovanojamo...
-
Miškininkai vėl pakvietė ...
-
Aleksandro Stulginskio mokyklo...
-
Zoologijos sodo žaltys išpra...
-
Kauno miesto tarybos posėdis ...
-
S. Skvernelis susitiko su Gero...
-
G. Paluckas susitiko su Europo...
-
Lietuvos plaukikai grįžo i...
-
Lenkijos paukščių ūkyje – Niukaslio ligos protrūkis: VMVT Lietuvos ūkininkus ragina būti atsargiaisLenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. ...
-
Premjeras: svarstysime galimybę išsiimti lėšas likus 5-10 metų iki pensinio amžiaus1Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vertina, kad pavasario sesijos metu keičiant antrąją pensijų pakopą ir atsižvelgiant į Konstitucinio teismo (KT) sprendimą, taip pat būtų galima numatyti atsiėmimo be specialių aplinkybių atvejus. ...
-
Paluckas: 2025 m. biudžetas nepaliko vietos PVM lengvatoms maistui, bet ateityje ji galėtų atsirasti4Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nors 2025 m. biudžete nėra vietos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms kai kuriems maisto produktams, ateityje toks sprendimas bus svarstomas. ...
-
Latvijoje pradėtas tyrimas dėl galbūt netinkamo „Rail Baltica“ lėšų panaudojimoLatvijos prokurorai trečiadienį pranešė pradėję tyrimą dėl galbūt netinkamo valstybės lėšų, skirtų brangiai ir vėluojančiai geležinkelio jungčiai tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, panaudojimo. ...
-
„Via Lietuva“ kitų metų pradžioje spręs dėl e. tollingo konkursų likimoApeliaciniam teismui paskelbus, jog kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kūrimo konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui pripažinus neteisėtu valstybinių kelių valdytojos &bdqu...
-
Lietuvos paštas ir vėl kelia kainas3Lietuvos pašto paslaugos siunčiant siuntinius į užsienį 2025 metais vidutiniškai brangs 0,44 euro daugiau, o laiškus (iki 20 gramų svorio siuntinius) – 0,38 euro. ...
-
Tokio dydžio biudžeto Vilnius dar nėra turėjęs: kam bus skiriami pinigaiVilniaus miesto tarybai trečiadienį pristatytas ateinančių 2025-ųjų metų biudžetas, preliminariai kitąmet turintis siekti 1,487 mlrd. eurų – 6,2 proc. arba 86 mln. eurų daugiau nei patvirtintas 2024 m. ...
-
Vilniuje kai kam už atliekų tvarkymą teks mokėti daugiau1Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą dydžius. ...
-
Lietuvos bitininkai sunerimę: į šalies rinką plūsta padirbtas medus2Seimo vicepirmininkas ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas teigia, kad nors Lietuvoje medaus surenkama daugiau nei anksčiau, bitininkai priversti konkuruoti su iš trečiųjų šalių įvežamais ir neretai pigesniais padirbt...
-
Ropė: pasiūlymas įsigyti parduodamą gretimą sklypą privalo būti ir kaimynas turi žinotiSeimo Kaimo reikalų komitetas siūlo pirmumo teisę įsigyti parduodamą dirbamą žemės sklypą suteikti tik ūkininkams, kurie greta dirba žemę. ...