- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį įtvirtino galimybę savivaldybėms ilgainiui atsisakyti atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių (MBA) ir nustatė sąlygas, kaip ir kada ateityje jų būtų galima atsisakyti.
Atsisakius MBA, iš gyventojų surinktos atliekos nebebūtų papildomai rūšiuojamos, o būtų gabenamos deginti.
Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 65, prieš buvo vienas, o trys susilaikė.
MBA atsisakyti bus galima, kai savivaldybės gyventojų dėka pasieks pakankamą atliekų rūšiavimą ir nebereikės antrinio rūšiavimo šiuose įrenginiuose.
„Iš esmės (pataisos BNS) atveria galimybes savivaldybėms atsisakyti mechaninio biologinio apdorojimo automatinio rūšiavimo įrenginių ir nustatomos sąlygos, kaip ir kada po kalendorinių metų, savivaldybėms pasiekus pakankamą pirminį rūšiavimą, galima būtų savivaldybėms jau nebeturėti antrinio rūšiavimo“, – Seimo posėdyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, jau keturios savivaldybės vykdo europinę užduotį – 65 proc. komunalinių atliekų išrūšiuoja.
„Tai yra įrodymas, kad jau keturios savivaldybės Alytaus regione jau šiandien galėtų sukūrusios infrastruktūrą atsisakyti (MBA – BNS)“, – pranešė ministras.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pareiškė, kad savivaldybės, kurios neįvykdys atliekų rūšiavimo užduočių, bus baudžiamos, o sankcijas bus siekiama nustatyti rudenį.
„Jeigu savivaldybės nevykdys visų planų, tai tada atitinkamai, kaip ir Lietuvai, bus numatytos tam tikros baudos, jeigu įvykdo užduotis, gali pasirinkti rūšiavimo būdą ir visiškai atsisakyti MBA“, – sakė K. Starkevičius.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Justinas Urbonavičius teigė, kad atsisakius MBA, sutaupytas lėšas būtų galima „investuoti į pirminį rūšiavimą“.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Kęstučio Mažeikos teigimu, MBA savaime nebebūtų reikalingi, jeigu gyventojai tikrai rūšiuos atliekas „iki tokio lygio, kad iš konteinerių jas bus galima tiesiai vos ne vežti į antrinių žaliavų perdirbimo gamyklas“.
„Bet jeigu (MBA atsisakoma – BNS) tiesiog politiniu sprendimu dėl išskaičiavimų, tai tikrai būtų didžiulė žala. (...) Nors galime ir kritikuoti MBA, kad buvo pastatyti be reikalo, bet šiandien matome, kad tai yra vienintelis būdas šiek tiek motyvuoti žmones rūšiuoti“, – teigė K. Mažeika.
Mišrios Seimo narių grupės nario Artūro Skardžiaus teigimu, noras sunaikinti MBA atsirado pastačius atliekų deginimo įmones.
„Jos (išrūšiuotos atliekos – BNS) nereikalingos, nes trukdo daryti biznį sudeginimo įmonėmis. (...) Varykime viską į pečius, todėl, kad gausime tam tikrą kiekį šilumos, elektros“, – teigė A. Skardžius.
Jis piktinosi, kad šie įrenginiai specialiai naikinami neinvestuojant į juos.
„Milijardas litų (258,7 mln eurų – BNS) buvo sukišta į MBA statybas. (...) Specialiai yra marinami (MBA – BNS) tiek per tarifą, tiek per investicijas, reikalingas ir inovacijai, neskiriant jų, tai yra problema. O dabar jau atsirado galimybė jas pačias tiesiog panaikinti“, – kalbėjo A. Skardžius.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė svarstė, kas prisiims atsakomybę už investicijas į MBA.
Pasak jos, MBA norima naikinti, nes daugiausia problemų dėl smarvės skleidimo kelia Kauno įrenginys: „Sakome, kad MBA nereikia, nes vienas Kauno sąvartynas nesusitvarko. (...) Nuvažiuokime į Pasvalį, ten veikia, lygiai taip pat – yra kvapai“.
S. Gentvilas su regioniniais atliekų tvarkymo centrais galimybes uždaryti MBA buvo aptaręs dar 2023 metų pradžioje. Tada jis teigė, kad ši infrastruktūra tampa pertekline.
Atliekų rūšiavimas gyventojų namuose yra vadinamas pirminiu, o rūšiavimas MBA įrenginiuose – antriniu.
2030 metais ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų Lietuvoje turėtų būtų pakartotinai panaudojamos ir perdirbamos, o sąvartynuose pašalinama ne daugiau kaip 5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma leisti savivaldybėms pačioms spręsti, kokio remonto reikia vietinės reikšmės keliams
Siekiant pagerinti vietinės reikšmės kelių būklę, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai siūlo leisti savivaldybėms pačioms nuspręsti, kokio remonto jiems reikia. ...
-
Žmonės jau ruošiasi Vėlinėms: už gėles ir žvakes teks pakloti daugiau3
Iki Visų šventųjų ir Vėlinių dar yra laiko, bet žmonės jau ruošiasi ir po truputį puošia kapus. Už gėles ir žvakes šiemet teks pakloti daugiau. ...
-
Šalia Merkinės bus statomas kabantis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas
Šalia Merkinės bus statomas metalinis kabantis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Merkio upę. Jis sujungs Merkinės miestelį ir Česukų kaimą Varėnos rajone. Darbai kainuos apie 400 tūkst. eurų. ...
-
Litgrid: vidutinė elektros energijos savaitės kaina sumažėjo 6 proc.
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. ir siekė 58 Eur/MWh. Kaip praneša „Litgrid“, Latvijoje ir...
-
L. Kasčiūnas: kitais metais gynybos biudžetas gali išaugti iki 3,5 proc. BVP8
Papildomai pasiskolinus, kitais metais gynybos biudžetui skirta lėšų dalis galėtų išaugti iki 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
ESO: Lietuvoje buitiniai vartotojai per praėjusius metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos3
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skaičiavimais, buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. ...
-
Būsto pirkimas Ispanijoje: NT brokeris atskleidė, kokią klaidą padarė
Finansų ekspertė Jekaterina Govina laidoje „Investicija“ kalbėjo apie tai, kas geriau – investuoti Lietuvoje ar Ispanijoje. Laidoje ekspertai apžvelgė, kokių klaidų nedaryti norint įsigyti būstą saulėtoje Ispanijoje. ...
-
Verslas siūlo lėšas krašto apsaugai trumpalaikėje perspektyvoje didinti skolinantis1
Lietuvos gyventojų laikantis nuomonės, jog šalies gynyba šiuo metu turėtų būti svarbiausias politikų prioritetas, verslas siūlo lėšas krašto apsaugai trumpalaikėje perspektyvoje didinti skolinantis. Visgi, verslo atstovai t...
-
Aukso kaina pasiekė naujas istorines aukštumas1
Aukso kaina tarptautinėje rinkoje pirmadienį pasiekė naujas iki šiol neregėtas aukštumas – 2734 JAV doleriai už Trojos unciją, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. ...
-
G. Šimkus: mažėjančios palūkanos skatina ekonomikos aktyvumą
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį trečiąkart šiais metais sumažinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog tai reiškia atpigusį skolinimąsi gyventojams bei verslui. ...