Tokiu imigracijos apribojimu norima nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.

Vyriausybės parengtos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos priimtos 87 parlamentarams balsavus už, vienam prieš, o dar aštuoniems susilaikius.

„Turėsime realią kvotą, kuri leis mums užsitikrinti, kad visi darbo migracijos procesai bus geriau kontroliuojami Lietuvoje“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kvota siektų apie 40 tūkst., arba iki 1,4 proc. 2022 metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų.

Pasak A. Bilotaitės,  taip pat sugriežtinamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos, reikalavimai įmonėms, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka.

„Spręsdami darbo jėgos trūkumo problemas tikrai negalime pražiūrėti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – teigė A. Bilotaitė.

Į užsieniečių įdarbinimo kvotą bus įtraukti tik naujai atvykstantys dirbti užsieniečiai. A. Bilotaitė yra sakiusi, kad kvotos dydis apskaičiuotas įvertinus institucijų pajėgumus kontroliuoti jos laikymąsi bei šalies darbo rinkos poreikius.

Socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad pataisos „atskirs dvi migrantų grupes“. Anot jo, kuriantiems aukštą pridėtinę vertę darbuotojams jokių ribojimų įvesta nebus, o Lietuvos darbo rinka bus apsaugota nuo nekvalifikuotų trečiųjų šalių darbuotojų.

„Rinką reikėjo tvarkyti“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas. 

Reikia apskritai pakeisti požiūrį į migraciją ir skatinti ne asmenų imigraciją, o labai produktyvių įmonių augimą imigracijos sąskaita.

Konservatoriaus Žygimanto Povilionio teigimu, pataisos yra geras kompromisas tarp šalies saugumo ir darbo rinkos poreikių. Jo teigimu, įstatymu pirmąkart istorijoje priimtos migracijos lubos.

Pataisoms prieštaravęs liberalas Raimondas Lopata pabrėžė, kad leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turi apie 230 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių, daugiausia – iš posovietinių valstybių, kurių piliečių Lietuvoje tik daugėja.

Anksčiau pataisas svarstęs Užsienio reikalų komitetas nepritarė parlamentaro siūlymui Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių piliečiams kasmet taikyti 1 tūkst. kvotą.

R. Lopata klausė, ar „iš NVS šalių plūstanti migracija negrąžina mūsų į Rusijos dominuojamą posovietinę erdvę“.

Prieš pataisas pasisakęs Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas tikino, kad Lietuvoje nereikėtų reguliuoti, kokių profesijų darbuotojų reikia produktyvioms įmonėms.

„Reikia apskritai pakeisti požiūrį į migraciją ir skatinti ne asmenų imigraciją, o labai produktyvių įmonių augimą imigracijos sąskaita. Ir visiškai nesvarbu, ką pasikvies įmonė, kuri kuria 200 tūkst. eurų vertę vienam darbuotojui. Gal jai valytojo reikia, gal vairuotojo – tegul kviečiasi“, – sakė A. Žukauskas.

Pataisomis, be kita ko, naikinamas darbo rinkos testas ir trūkstamų profesijų sąrašas, nebus reikalaujama darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.

Be to, darbdavys galės įdarbinti užsieniečius tik jei turės veiklos, kuriai samdo darbuotoją licenciją, taip pat, jei jis nebuvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, apie juos neteikė melagingos informacijos.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pataisos taip pat numato, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi.

Pakeitimai taip pat apibrėš įmonių atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot VRM, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.

Taip pat darbdaviai privalės informuoti apie užsieniečio kvalifikaciją ir veiklos, į kurią įdarbinama, darbo patirtį.