- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrei pareiškus, kad augantis į Lietuvą dirbti atvykstančių trečiųjų šalių piliečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, ir siūlant griežtinti jų įdarbinimą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras sutinka, jog tvarką reikėtų griežtinti – norima, kad į šalį atvyktų daugiau aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų.
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas taip pat pasisako už griežtesnę tvarką – anot jo, dabar ji nekontroliuojama, į šalį suklastojus dokumentus atvyksta daug nekvalifikuotų darbuotojų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, kad ministerija (SADM) remia aukštos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimą. Vis dėlto jis mano, kad siūlomas reikalavimas užsieniečiams nekeisti darbo pirmąjį pusmetį yra perteklinis.
„Mes pasisakome vis dėlto, kad reikia griežtinti, nes mums reikia daugiau investicijų į automatizaciją, pereiti į konkurenciją kokybės, o ne pigesnio produkto ir tam nereikia pigios darbo jėgos, tam reikia kvalifikuotos, aukštos kvalifikacijos darbo jėgos“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Šilinskas.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) žada siūlyti griežtinti užsieniečių įdarbinimą, jų ir jų darbdavių veiklos Lietuvoje kontrolę, apmokestinti tarpininkavimo raštus įmonėms, kurios kviečia užsieniečius dirbti.
VRM viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad keičiant tvarką būtina atsižvelgti į grėsmes nacionaliniam saugumui, politikų, verslo ir darbuotojų interesus.
„Mes norime atkreipti dėmesį būtent į nacionalinio saugumo dedamąją. Be abejo, migracija reikalinga legali būtent ekonomikai palaikyti (...) ir aš čia prieštaravimų nematau. Darbo jėga yra reikalinga tam tikruose sektoriuose, tai mes turime mesti tokią subalansuotą poziciją su verslo pasauliu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgiant taip pat į profsąjungų, darbuotojų situaciją, taip pat ir į tų trečiųjų šalių darbuotojų, kad jie netaptų kažkokia vergija“, – LRT radijui sakė A. Abramavičius.
Derinamos visos galimos griežtinimo priemonės ir aš manau, kad jos taip pat duos rezultatą.
Tarp siūlymų keisti įdarbinimo tvarką bei skatinti integraciją taip pat numatoma reikalauti atvykėlių iki tam tikro lygio išmokti lietuvių kalbą bei šešis mėnesius nekeisti darbo.
„Derinamos visos galimos griežtinimo priemonės ir aš manau, kad jos taip pat duos rezultatą“, – sakė A. Abramavičius.
SADM viceministras V. Šilinskas sako, kad dauguma pasiūlymų yra geri, tačiau mano, kad dėl reikalavimo nekeisti darbo pirmąjį pusmetį darbdaviai piktnaudžiaus.
„Kas yra susiję su griežtinimu pigios darbo jėgos, įsivežimu, tai mes palaikome ir manome, kad tai geri pasiūlymai Vidaus reikalų ministerijos (...) Aš turbūt esu skeptiškas dėl to draudimo keisti darbdavį, nes vis dar nematau, kokią problemą tai spręstų ir truputį bijau, kad darbuotojas bijos pranešti, kad darbdavys daro kažkokius pažeidimus“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas sako, kad dabartinę tvarką keisti būtina, nes ji nekontroliuojama, dėl to į šalį suklastojus dokumentus atvežama daug nekvalifikuotos darbo jėgos.
„Nekontroliuojama situacija su esamais darbo migrantais (...) yra totali betvarkė (...) Tai, kas yra teikiama Migracijos departamentui – mes patys matome, kad teikiami suklastoti dokumentai, visiškai neatitinkantys tikrovės, atvežami darbuotojai, kurie nėra kvalifikuota darbo jėga, su 1–3 klasių išsilavinimu“, – LRT radijui sakė A. Cuzanauskas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį teigė, kad augantis į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba.
VRM duomenimis, šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių, daugiausia Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos piliečių. Taip pat daugėja užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...
-
Svarstoma papildomus pinigus Seimo nariams dalinti kitaip
Seimo valdyba trečiadienį nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo. ...
-
LB: kol kas nesulaukėme nė vienos kriptoturto įmonių paraiškos dėl licencijos
Gruodžio pabaigoje prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, kai kriptoturto įmonės turi gauti veiklos licenciją, Lietuvos bankas (LB) skelbia kol kas nesulaukęs nė vienos paraiškos. ...
-
Iš JAV – antausis Lietuvai8
JAV pristačius naują dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto kontrolės etapą, kuris apims apribojimus tiekimui į daugumą pasaulio šalių, išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, tačiau Lietuvos sąraše nėra. ...
-
Olekas: JAV sprendimas rodo, kad Gabrieliaus Landsbergio politika nedavė vaisių16
Trečiadienį portalas 15min paskelbė, kad JAV, siekdamos užtikrinti, jog dirbtinio intelekto vystymui naudojami lustai nepatektų į Kiniją ar Rusiją, ribos jų eksportą visoms valstybėms, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietu...
-
VST pradeda saugoti „LitPol Link“ objektus – skirstyklą ir transformatorių pastotę
Viešojo saugumo tarnyba (VST) trečiadienį pradeda saugoti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektus – skirstyklą ir transformatorių pastot...
-
LEA: Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc.1
2024 m. gruodį fiksuotas mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildy...
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje4
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...