- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rugsėjį Lietuvoje pagaminta 24 proc. daugiau vietinės elektros
Rugsėjį Lietuvoje elektros gamybos apimtys šoktelėjo aukštyn beveik ketvirtadaliu.
Nepaisant to, visame Baltijos regione elektros pagaminta 6 proc. mažiau dėl neįprastai mažo vandens lygio Dauguvos upėje, o tai lėmė ir bendrą importo augimą.
Elektros gamybos kiekis Lietuvoje išaugo iki 225 GWh, o Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 6 proc. iki 954 GWh ir 25 proc. iki 266 GWh. Daugiausiai įtakos tam turėjo net 37 proc. nukritęs vandens lygis Dauguvos upėje.
„Vandens lygis rugsėjį buvo 34 proc. mažesnis už daugiametę šio mėnesio normą, todėl Dauguvos hidroelektrinėse pagaminta net perpus mažiau elektros – 84 GWh. Toks staigus vietinės elektros gamybos sumažėjimas nulėmė, kad regionas importavo 8 proc. daugiau elektros iš kaimyninių šalių. Bendras importas sudarė 503 GWh arba 26 proc. regiono elektros energijos sąnaudų“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Rugsėjį Lietuva importavo 72 proc., Latvija – 52 proc. reikalingos elektros, o Estija pagamino 60 proc. daugiau negu suvartojo. Iš viso regione suvartota 2 proc. mažiau elektros nei rugpjūtį – 1,9 TWh. Lietuvoje šis rodiklis buvo didžiausias ir siekė 801GWh, Estijoje – 598 GWh, o Latvijoje – 549 GWh.
Kainų skirtumas regione – mažiausias per 4 mėnesius
Visgi padidėjęs importas iš kaimyninių šalių elektros kainų pokyčiui didelės įtakos neturėjo. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo vos 1 proc. iki 34,03 EUR/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina šoktelėjo aukštyn 3 proc., tačiau, kaip įprasta, išliko mažiausia regione ir siekė 32,40 EUR/MWh.
Didesnis elektros pabrangimas Estijoje lėmė, kad elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje bei Estijoje rugsėjį buvo mažiausias per pastrauosius 4 mėn. – 1,63 EUR/MWh.
Pasak M. Gigos, elektros kainų šuoliui Baltijos šalyse, kaip ir Skandinavijos regione, taip pat įtakos turėjo drastiškai pakitusi situacija pasaulinėje žaliavų rinkoje. Anglies kaina rugsėjį augo daugiausiai per dvejus metus – net 15,8 proc., ir siekė 70,8 USD/t. Tuo tarpu CO2 emisijos kvotų kainos kilo 11,4 proc. iki 4,97 EUR/t.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Sausį Vilniuje – pavasari...
-
E. Manovas atvestas į Šiauli...
-
Tarptautinės Holokausto auk...
-
Lietuvoje gyvenančių baltaru...
-
„Betsafe-LKL“: „Wolves T...
-
Vilniuje vyko tradicinė vėli...
-
„Betsafe-LKL“: Vilniaus ...
-
Ekskursija Pažaislyje...
-
Apdovanojimai „M.A.M.A 2024...
-
Apdovanojimų „M.A.M.A 2024...
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei VyriausybėsNorint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojamsArtėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojasGyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištųPraėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomikąAntros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliauEuropos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalisKariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčiusLietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...