- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dalis – 7 iš 10 – rekordinių taršos atvejų per Lietuvos istoriją buvo užfiksuoti per pastarąjį dešimtmetį, rašo „Lietuvos rytas“.
Didžiausia ekologine katastrofa Lietuvoje laikomas 1989 m. tuometės „Azoto“ gamyklos teritorijoje įvykęs amoniako nuotėkis ir gaisras amofoso trąšų sandėlyje. Nelaimės metu žuvo septyni žmonės, tačiau žala gamtai tada nebuvo įvertinta.
Rekordinis apskaičiuotos žalos atvejis 2018 m. užfiksuotas Šilutės rajone. Naftos produktais užteršus 8 tūkst. kv. m., gamtosaugininkai žalą gamtai įvertino 55 mln. eurų.
Antroje vietoje – dėl 2020 m. incidento Kuršių mariose „Grigeo Klaipėda“ pareikštas 48 mln. eurų civilinis ieškinys. Trečioje – 2018 m. statybinių medžiagų užkasimu apkaltintai Vilkaviškio įmonei „Gintrėja“ pateiktas 33 mln. eurų ieškinys. Dėl jų vyksta teisminiai procesai.
Kiti rekordiniai atvejai: 2021 m. Vilniaus mieste aptikus 10 tūkst. tonų asbesto – aplinkosaugininkų nustatyta žala siekė 30 mln. eurų, 2019 m. gaisras „Ekologistika“ teritorijoje – 5,5 mln. eurų, 2002 m. gaisras „Egapris“ padangų saugojimo aikštelėje – 5,8 mln. eurų, 2017 m. „Kauno vandenų“ nuotekų išleidimas į Nemuną – 4,6 mln. eurų, 2015 m. „Jukneda“ neteisėtai laikytos pavojingos atliekos – 3 mln. eurų, 2009 m. iš „Orlen Lietuva“ eksploatuojamo vamzdyno išsilieję naftos produktai – 2,8 mln. eurų, 2000 m. naftos produktų išsiliejimas Vaidotų geležinkelio stotyje – 2,8 mln. eurų.
Tačiau pirminis žalos vertinimas, aplinkybes išsamiai įvertinus teisme, gali kardinaliai pasikeisti.
2002 m. „Egapris“ padangų saugojimo aikštelėje kilęs gaisras, aplinkosaugininkų vertinimu, padarė 5,8 mln. eurų žalą. Tačiau teismas bankrutuojančiai įmonei paskyrė tik 290 tūkst. eurų baudą.
Žalos suma gali mažėti ir gamtosaugininkams vėliau patikslinus patį ieškinį. Įmonei „Gintrėja“ pritaikius aplinkos atkūrimo priemonių už 100 tūkst. eurų, ieškinys sumažintas perpus – iki 16 mln. eurų.
Generalinės prokuratūros vertinimu, sunkumų tiriant tokio tipo bylas kyla dėl teisinio reglamentavimo trūkumų. Lietuvos įstatymai nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ir pagrįsti didelės žalos ar kitų sunkių padarinių aplinkai faktą.
Gamtosaugininkai žalos dydžiui apskaičiuoti taiko 2002 metais patvirtintą metodiką, kurioje žalos dydis apskaičiuojamas taikant nustatytas formules. Tuo tarpu teismai remiasi ir Europos Sąjungos direktyvomis, kuriose prioritetas teikiamas ne piniginėms baudoms, rašo "Lietuvos rytas".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento patarėja: bankų solidarumo įnašas galėtų būti pratęstas dar metams
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas galėtų būti pratęstas dar metams. ...
-
Pristatys siūlymą įpareigoti tikrinti dirbančių su vaikais teistumą už seksualinius nusikaltimus
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį Seimui pristatys siūlymą įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar dirbantieji su vaikais nėra teisti už seksualinius nusikaltimus. ...
-
LEA: per savaitę brango tik biokuras
Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„European Merchant Bank“ su valstybės garantija verslui skolins per 6 mln. eurų
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui skolins per 6 mln. eurų – bankas dėl to susitarė su nacionaline plėtros įstaiga „Inve...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 6 proc.4
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote11
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai5
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus17
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...