Didelių laivų įtaka

Vasarą Klaipėdos uosto krova paprastai būdavo mažesnė, bet birželis tapo išskirtiniu mėnesiu. Krauta 3,939 mln. tonų krovinių. Augimas palyginti su praėjusių metų birželiu net 17 proc.

Tai lėmė ir ypač ūgtelėjusį Klaipėdos uosto pusmečio rezultatą. Per jį krauta 22,162 mln. tonų krovinių. Tai 7,6 proc. daugiau nei pernai. Po 5 mėnesių augimas siekė 5,6 proc.

„Klaipėdos uostas gali didžiuotis tokiu rezultatu. Žengiame pagal geresnį grafiką nei yra daugiametis 6,5 proc. krovos augimo vidurkis“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šių metų tiek birželio, tiek pusmečio rezultato augimą labiausiai lėmė uoste pradėta vykdyti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo, kaip paskirstymo centro („transshipment‘o“) veikla. Nuo uoste įprastos daugiametės 40-45 tūkst. TEU konteinerių krovos ji gegužę šoktelėjo iki 66 tūkst. TEU, o birželį net iki 74 tūkst. TEU. Ne veltui į uostą vienas po kito ėmė plaukti dideli konteinervežiai.

Be konteinerių šiemet Klaipėdos uoste ryškiau (+4,6 proc.) kilo jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo vertinimu, įtakos turėjo ir naujo keltų operatoriaus „TT-Line“ linijos į Švedijos Treleborgą atsiradimas. Nors krovinių ta linija dar neturi labai daug, tačiau joje pastebimai augo keleivių ir lengvųjų automobilių kiekis. Tai iššaukė ir jos konkurento veiksmus. DFDS sumažino savo paslaugų kainas ir paleido papildomą šeštadieninį reisą į Karlshamną.

Šiemet geresnė nei pernai Klaipėdos uoste buvo ir trąšų, suskystintųjų gamtinių dujų krova. 

Vyksta nuožmesnė kova

„Klaipėdos uostas tuo ir stiprus, kad krovos kompanijos čia viena kitą papildo. Kai uoste dėl objektyvių priežasčių mažėjo naftos produktų, žemdirbiai mažiau užaugino grūdų derliaus, atsirado ilgai lauktas „Klaipėdos Smeltės“ proveržis. Tai įrodė, kad investicijos į ją nebuvo be grąžos. Tos kompanijos potencialas yra krauti per metus apie 1 mln. TEU konteinerių. Tai 10 mln. tonų. Būtų didžiulė paspirtis uostui, jei šios kompanijos krova nuo 1-1,4 mln. tonų per metus augtų iki 10 mln. tonų“, - akcentavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

Žinodamas krovos kompanijų situaciją, jis prognozavo, kad antrasis šių metų pusmetis Klaipėdos uostui nebus blogesnis. Yra realios galimybės Klaipėdos uostui metus baigti su 5-6 proc. krovos augimu. 

Bendra krovos tendencija rytinės Baltijos jūros regione nėra gera. Per pusmetį rytinės Baltijos šalių, be Rusijos, uostų krova sumažėjo 1,1 proc.

Krova mažėjo ir atskiruose Rusijos uostuose. Vertinant tonomis labiausiai krova šiemet kilo Rusijos Sankt Peterburgo uoste - per tris milijonus tonų. Antroje vietoje - Klaipėdos uostas - augimas per 1,6 mln. tonų. Tačiau labiausiai krova vėlgi krito Rusijos Primorsko uoste - per 4 mln. tonų, Ust Lugoje - per 1,8 mln. tonų. Iš rytinės Baltijos šalių uostų šiemet labiausiai krova krito Ventspilyje - per 1,6 mln. tonų.

„Konkurencija Baltijos jūros regione didėja, uostai nuožmiau kovoja už kiekvieną toną. Norėčiau atkreipti mūsų valstybės tarnautojų dėmesį, kad netampytų karvės, kuri duoda pieno arba nelenktų medžio ant kurio auga vaisiai... Nesiimtų pertvarkymo sistemos uoste, nes ji, kaip rodo rezultatai, yra gera. Norėčiau padėkoti premjerui. Iki jo apsilankymo nuolat gaudavome įvairių siūlymų dėl pakeitimų uoste. Po premjero apsilankymo ir pokalbio su juo tos problemos baigėsi. Uosto sistema Lietuvoje veikia gerai ir su ja reikia elgtis atsargiai, kad nepakenkti“, - svarstė V.Dambrauskas.

Atsigauna Ryga, Talinas, Kaliningradas

Tiek Klaipėdos uosto valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai, tiek Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai akcentuoja, kad didžiausia konkurencija vyksta su Latvijos uostais. Jau keletą metų bendra Latvijos uostų krova mažėja, o bendra Lietuvos uostų, įskaitant ir Būtingės naftos terminalą, didėja. Iš bendros dalies už pusmetį Latvijos uostams priklauso apie 41 proc. krovinių, Lietuvos - apie 36, Estijos - apie 23 proc.

Tačiau pirmasis pusmetis atskleidė tendenciją, kad po kelių pastarųjų metų kritimo atsigauna Rygos uostas, krovos stabilumas pasiektas Taline. Nuo metų pradžios turėjęs neigiamą rezultatą, pusmetį Rygos uostas baigė su plius 0,7 proc. krova. Iš viso šis uostas krovė 17,629 mln. tonų. Beveik 7 mln. tonų sudarė rusiškos anglys (augimas 8,8 proc.), 2,1 mln. tonų naftos produktai (kritimas 35 proc.). Rygos uoste per pusmetį buvo 225 tūkst. TEU konteinerių. Tai 8,4 proc. daugiau nei pernai. Palyginti Klaipėdos uoste konteinerių per pusmetį krauta 311 tūkst. TEU. Jų augimas per pusmetį sudarė 98583 TEU. Palyginti su praėjusiais metų I pusmečiu konteinerių augimas šiemet siekė per 46 proc.

Kita tendencija yra tai, kad per pusmetį 1,4 proc. didesnė nei pernai yra Latvijos geležinkelių krova. Augimą lėmė net 56,4 proc., (5,75 mln. tonų) išaugusi Baltarusijos krovinių dalis. Iš viso per pusmetį krovinių apyvarta tarp Latvijos ir Baltarusijos siekė 14,7 mln. tonų. Didžiulio gyvumo įnešė tarp Rygos ir Minsko pradėjęs kursuoti konteinerinis ekspresas.

Talino uostas krovė per pusmetį krovė 10,091 mln. tonų. Jo krovos augimas siekė 1,4 proc. Talino uoste per pusmetį krauta 108 tūkst. TEU konteinerių. Tai 6,4 proc. daugiau nei pernai. Pirmą kartą po daugelio metų Talino uoste padaugėjo skystų krovinių (+ 1 proc.), tarp jų ir naftos produktų. Jie išlieka pagrindinis Talino uosto krovinys. Iš viso jų krauta 4,28 mln. tonų. 8,9 proc. iki 2,73 mln. tonų Taline augo ro ro krovinių, bet 6,2 proc. iki 1,78 mln. tonų mažėjo birių krovinių. Nežymiai vos 0,2 proc. šiemet Taline daugiau aptarnauta keleivių. Iš viso 4,82 mln.

Baltijos jūros Rusijos uostai per pusmetį krovė 122,6 mln. tonų. Tai 1,6 proc. mažiau nei pernai. Primorsko uoste krovinių mažėjo 14,6 proc., Ust Lugoje - 3,6 proc., Vysocke - 1,3 proc. Lėmė tai, kad Rusija šiemet bendrai 5 proc. mažino naftos eksportą į Europą. Tuo pat metu Rusijos uostuose 8,4 proc. daugėjo sausų krovinių, kurie daugiausia „nusėdo“ Sankt Peterburge (+14 proc. pusmečio augimas). Gerą pusmečio rezultatą su 9,2 proc. augimu pademonstravo ir Kaliningrado uostas.  

Rusijos Baltijos uostuose šiemet krauta 1,25 mln. TEU konteinerių. Tai 12,5 proc. daugiau nei pernai.