- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) apie 57 mln. eurų permoką buitiniams vartotojams svarstoma grąžinti per mažiau nei dvejus metus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Po viešos konsultacijos dabar diskutuojame su ESO, kad buitiniams vartotojams (permoka – BNS) grįžtų netgi per trumpiau nei dvejus metus, atsižvelgiant į Prezidentūros ir kai kurių vartotojų atstovų išsakytas pastabas. Tai tie terminai kažkiek dar į trumpesnę pusę koreguojasi“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) diskusijoje trečiadienį sakė R. Pocius.
VERT anksčiau paskelbė, jog beveik 158 mln. eurų siekiantį bendrą permokos likutį buitiniams vartotojams ESO turėtų grąžinti per 2,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, o įmonėms – per 7,5 metų (pradedant nuo 2027-ųjų – per 5,5 metų).
Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius pirmadienį siūlė ieškoti galimybių dar labiau sutrumpinti grafiką, pavyzdžiui, skolą dar greičiau grąžinti buitiniams vartotojams, be to, pradėti grąžinti nelaukiant kitų metų liepos.
ESO Finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas tuomet teigė, kad tai padaryti būtų įmanoma.
Po viešos konsultacijos dabar diskutuojame su ESO, kad buitiniams vartotojams (permoka – BNS) grįžtų netgi per trumpiau nei dvejus metus.
Permoką vartotojams planuojama grąžinti pritaikius šiuo metu svarstomą pagrindinę VERT siūlomą skolos grąžinimo alternatyvą, kai išlaikant tvarų ESO įsiskolinimą bei nemažinant 10 metų investicijų būtų įtraukta papildoma kainos dedamoji – iš jos per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų.
Daliai vartotojų papildomos dedamosios įvedimą laikant mokesčiu už grąžinamą skolą, reguliuotojo pirmininkas sako, kad taip „vienu sprendimu VERT bando išspręsti keletą problemų“. Tuo metu, jo teigimu, antroji alternatyva ESO kainuotų 170 mln. eurų brangesnes paskolas.
„Dėl to mes ir pasiūlėme iš vienos pusės grąžinti pinigus, bet galbūt ilgalaikėje (ESO – BNS) investicijų programoje numatyti papildomą finansavimą“, – trečiadienį teigė R. Pocius.
Pasak jo, vykstant energetinei transformacijai visoje Europoje ateityje didės reguliuojama elektros kainos dalis.
„Reikalingos didžiulės investicijos, kad būtų įsisavinta mūsų atsinaujinanti generacija. Mes (Lietuva – BNS) juk 2030 metais pagal strategiją turime turėti tokius generacijos pajėgumus, kiek mes suvartojame elektros energijos“, – teigė R. Pocius.
„Įvertinus atsinaujinančios energetikos išteklių generavimo specifiką ir reikalingas investicijas tarifas auga“, – pridūrė jis.
VERT teigimu, ESO šiuo metu liko grąžinti apie 157,7 mln. eurų, iš jų apie 57 mln. eurų – gyventojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėja: magistralėje ties Kruna – eismo ribojimai3
Automagistralėje Vilnius–Kaunas ruošiantis rekonstruoti tiltą per Kruną, šioje kelio vietoje nuo penktadienio ribojamas greitis, pradedama ruoštis laikino tilto statybai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
LEA: siekiant spartesnės plėtros, siūloma saulės elektrines įrengti ant daugiabučių namų stogų5
Lietuvoje kasmet vis daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai leidžia mažinti elektros importą bei didina šalies energetinį saugumą ir nepriklausomybę, praneša Lietuvos energetikos agen...
-
T. Povilauskas: šalyje plečiantis naudotų elektromobilių rinkai, krenta ir kaina3
Pastaruosius penkerius metus šalyje augant elektromobilių įperkamumui, tam didelę reikšmę turi antrinės naudotų netaršių transporto priemonių rinkos plėtra, sako SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas3
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Istorinė diena: judriausioje šalies magistralėje oficialiai atidarytas naujas tiltas per Nerį3
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, atidarytas vienas iš dviejų naujai pastatytų tiltų per Nerį Kaune. Antrojo vidurinio tilto statybos darbus planuojama užbaigti iki ši...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 3,7 proc., restoranų apyvarta smuko 7,3 proc.2
Mažmeninės prekybos apyvarta per 8 šių metų mėnesius – sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pat laiku pernai – augo 3,7 proc. ir siekė 12,7 mlrd. eurų (PVM). ...
-
EIMIN: pirmąjį metų ketvirtį kelionių eksportas išaugo 35 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) fiksuoja vis gerėjančius turizmo sektoriaus rezultatus – pirmąjį metų ketvirtį augo ne tik turistų skaičius, bet 35 proc. ūgtelėjo ir kelionių eksportas. ...
-
Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva smuktelėjo iš 34-os į 35-tą vietą
Pasauliniame inovacijų indekse šiemet Lietuva smuktelėjo iš 34-tos į 35-tą vieta, penktadienį pranešė Inovacijų agentūra. ...
-
Viešųjų pastatų renovacijai – 30 mln. eurų iš ES Modernizavimo fondo
Viešųjų pastatų renovacijai iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo numatyta 30 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. ...
-
VTEK nutarus netirti kelionės į Dubajų, M. Navickienė sako, kad tam pagrindo ir nebuvo6
Etikos sargams dėl informacijos stygiau nusprendus nepradėti tyrimo dėl buvusios ministrės kelionės į Dubajų, pati Monika Navickienė sako, jog tam pagrindo niekada ir nebuvo. ...