Švedijos ekspertų išvados dėl Baltijos valstybių prisijungimo prie Europos elektros tinklo galimybių studijos neturės įtakos, priimant sprendimą dėl naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Trečiadienį premjeras tikino, kad studija yra labai svarbi, apsisprendžiant dėl naujos branduolinės jėgainės.

"Ne, aš manau, kad ne", - ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras, paklaustas, ar nuo studijos išvadų priklausys, ar Lietuvoje būtina statyti naują atominę elektrinę.

"Tai (studija - BNS) parodys tik dar vieną tokį svarbų aspektą, kad turint atominę elektrinę, jeigu ji būtų pastatyta, reikėtų žinoti, iš kur apsirūpinsime papildoma elektros energija ir kokiais tinklais ji būtų paduodama į Baltijos šalis", - ketvirtadienį teigė premjeras.

Trečiadienį interviu radijui "Znad Wilii" A.Butkevičius apie studiją aiškino kiek kitaip - jis sakė, kad studija padės apsispręsti dėl VAE likimo.

"Taip, taip...", - kalbėjo premjeras, paklaustas, ar po švedų ekspertų studijos bus aišku, ar Lietuva statys naują atominę elektrinę.

Švedijos bendrovės "Gothia Power" ekspertai ketvirtadienį energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui pristato preliminarias jų rengiamos studijos išvadas. Neoficialiomis BNS žiniomis, švedų ekspertai nagrinėja dešimtis galimų Baltijos valstybių tinklų sujungimo su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu scenarijų.

Studija galutinai turėtų būti baigta rugsėjo 30 dieną.

„Gothia Power“ pernai balandį su "Litgrid" pasirašė 4,34 mln. litų vertės sutartį. 50 proc. darbų vertės finansuoja Europos Sąjunga, o likusią dalį lygiomis dalimis - Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai.

Vyriausybė gegužę įpareigojo energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių iki liepos tartis su regioniniais partneriais - latviais ir estais bei Japonijos korporacija "Hitachi", ar naujomis sąlygomis jiems yra priimtinas VAE projektas. Jei būtų nutarta jį kartu tęsti, iki spalio 1 dienos būtų apsispręsta dėl bendros projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.

Premjero sudaryta darbo grupė šių metų pavasarį padarė išvadą, kad atominės elektrinės statyba Lietuvai yra per brangi, o jos gaminamos elektros kaina gali būti nekonkurencinga. Po to valdžia pareiškė, jog projektas būtų tęsiamas tik pagerinus sąlygas, dėl kurių būtų deramasi su Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis bei strategine investuotoja "Hitachi".

Švedams atliekant studiją, iki šių metų rudens vertinami galimi Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklu darbui sinchroniniu režimu scenarijai. 50 proc. jos vertės finansuoja Europos Sąjunga, o likusią dalį lygiomis dalimis - Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai.

"Litgrid" yra įpareigota įgyvendinti Lietuvos energetikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą. Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų prisijungs 2020 metais.