- Jolita Skinulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) palaimino pokalbius mobiliuoju telefonu per skrydžius, tačiau realiai ši paslauga pradės veikti dar negreit.
Vakar EK nustatė mobiliojo ryšio paslaugų teikimo po Europą skraidančiuose orlaiviuose sąlygas. Jas suderinus skrydžių bendrovėms pakaks gauti leidimus vienoje ES narėje. Tai reiškia, kad Lietuvoje registruotuose lėktuvuose mobiliojo ryšio paslaugos galės būti teikiamos tiek skrendant virš Vokietijos, tiek virš Graikijos, be papildomų leidimų.
Kaina – per didelė
Pasak komisarės, vienintelė kliūtis keleiviams naudotis mobiliuoju telefonu per skrydį galėtų būti nebent pernelyg didelė paslaugų kaina. Todėl ji ragina ryšio bendroves nustatyti tinkamą kainą.
„Naująja judriojo ryšio orlaiviuose paslauga ypač galėtų susidomėti tie keliaujantys verslininkai, kuriems būtina palaikyti ryšį, kad ir kur jie būtų ar keliautų. Tačiau, jei gavę sąskaitas vartotojai bus nemaloniai nustebinti, paslauga netaps populiari“, – sakė V.Reding.
Vyksta derybos
Bendrovės „flyLAL–Lithuanian Airlines“ generalinis direktorius Tadas Pukšta pripažino, kad keleiviams labai aktualios yra tiek mobiliojo ryšio, tiek interneto ar elektroninio pašto paslaugos per skrydį. Todėl jau pradėtos derybos su įrangos, kuri būtina norint tiekti mobiliojo ryšio paslaugas lėktuvuose, montuotojais ir gamintojais.
Tačiau kol kas nėra žinoma, nei kiek teks investuoti, nei kada paslauga pradės veikti.
„Siekiant kokybiškų paslaugų įranga turės būti montuojama kiekviename lėktuve. Tai – sudėtingas, brangus ir ilgas procesas. Dabar sunku pasakyti, kada pradėsime teikti mobiliojo ryšio paslaugas per skrydžius. Tai priklausys nuo to, kaip mums pavyks susitarti dėl investicijų ir pokalbių tarifų“, – dienraščiui sakė T.Pukšta. Pasak jo, investicijos gali siekti milijonus litų.
Bėda – kalbėjimo kultūra
„Numatome svarstyti trumpųjų žinučių siuntimo galimybę lėktuvuose, bet pokalbių mobiliaisiais telefonais kol kas nėra nei artimoje, nei tolimoje mūsų strategijoje“, – nenudžiugino Latvijos skrydžių bendrovės „airBaltic“ viceprezidentas ir atstovybės Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Vizgirda.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios „airBaltic“ neskuba leisti naudotis telefonu lėktuvuose – kalbėjimo kultūra.
„Pokalbiai telefonu gali sukelti rimtų problemų, nes žmonių kalbėjimo kultūra yra labai skirtinga, ir tai bendrakeleiviams gali kelti nemalonių pojūčių. Mes remiamės principu, kad keleiviams per skrydį turi būti sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis“, – dėstė pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius3
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...