- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žinomi verslininkai apgailestauja, kad Vyriausybė nesiima veiksmų, galinčių sušvelninti Lenkijoje įsigaliojusio nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pasekmes Lietuvos ekonomikai.
Nepastebėta aktualija
Nuogąstaujama, kad Vyriausybės pasyvumas gali turėti skausmingų ekonominių ir socialinių padarinių. Anot Lietuvos maisto pramonės asociacijos (LMPA) valdybos pirmininko, „Vikondos grupės“ generalinio direktorius Mindaugo Snarskio, per pastarąsias savaites ekonomistai ir ekspertai pateikė gana išsamų paveikslą, kaip mažmeninės prekybos ir maisto pramonės sektorių paveiks Lenkijoje įsigaliojantis nulinis PVM tarifas maisto produktams.
„Dar norėčiau atkreipti dėmesį į pro akis praslydusią aktualiją – atliekas. Su pigesnių prekių srautais į Lietuvą tekės ne tik pirkėjams patrauklesnė produkcija, bet ir dideli kiekiai šiukšlių – įvairios pakuotės. Turint galvoje, kad vadinamasis žaliasis kursas Europoje įgauna vis svarbesnius prioritetus ir jo įgyvendinimas nuolat brangsta, iš Lenkijos atvežtų pakuočių tvarkymas pareikalaus nemažai papildomų lėšų“, – atkreipė dėmesį M.Snarskis.
Lietuvos maisto pramonės asociacijos (LMPA) valdybos pirmininkas, „Vikondos grupės“ generalinis direktorius M.Snarskis atkreipė dėmesį į neaptartą aktualiją. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Tos lėšos, pasak pašnekovo, tikėtina, bus paimtos iš Lietuvoje dirbančių gamintojų ir importuotojų – t.y. finansinė našta kris ant vietos verslo pečių.
„Jau esame girdėję nuogąstavimų dėl atliekų tvarkymo. Viešai ne kartą užsiminta, kad ant atliekų skaitiklio neuždėsi, jas sunku kontroliuoti, todėl nesukontroliuotos atliekos gali tekti atliekų gamintojams ir importuotojams, kurie paskui už tai turės mokėtų pinigus atliekų tvarkytojams. Tad tikėtina, kad iš Lenkijos atvežamų ir konteineriuose nugulančių atliekų tvarkymas bus „pripaišytas“ atsakingai ir tvarkingai dirbantiems gamintojams ir importuotojams, kurie ir taip vykdo finansinę pareigą užtikrinti su savo veikla susijusių pakuočių tvarkymą. Turėsime tragikomišką situaciją – pinigai liks Lenkijoje, o Lietuvoje – atliekos“, – reziumavo M.Snarskis.
Tokie asociacijos vadovo pastebėjimai kelia susirūpinimą alaus daryklos „Volfas Engelman“ vadovui Mariui Horbačauskui.
„Jei lietuviai, nuvažiavę apsipirkti į Lenkiją, priveš tų pakuočių – o taip ir bus, – jos kažkur nusės. Čia, manau, yra problema, už kurią niekas neatsakingas, ir labai didelio dėmesio vertas ir konkrečių sprendimų reikalaujantis iššūkis, – pabrėžė M.Horbačauskas.
Pasigenda sprendimų
Verslininkai nuogąstauja: nors iš Vyriausybės tikimasi toliaregiškų sprendimų, susiduriama su paviršutinišku požiūriu, tiesmukiškais buhalteriniais skaičiavimais, jie, anot M.Snarskio, dažnai ignoruoja rinkos veikimo principus ir verslo logiką.
Buvo skaičiuota, kad lietuviai Lenkijoje per metus išleidžia apie milijardą ar net iki 1,5 mlrd. eurų (turiu galvoje ne tik prekybą maisto produktais).
„Vyriausybės atstovų pasakymas, kad mes renkamės kitą kelią, panašus į pasakymą, kad mes renkamės nedaryti nieko, nes niekas nematė ir negirdėjo to vadinamojo kito kelio. Manau, pasirinktas kelias – nekreipti dėmesio, užsimerkti ir viską palikti savieigai. Mane labiausiai gąsdina, kad nėra tikro rūpesčio, kad nusisukama ir nebandoma ieškoti sprendimo“, – apgailestavo M.Snarskis.
Pasak jo, kalbant iš vartotojo perspektyvos, galintys nuvažiuoti į Lenkiją sutaupys, bet ne visi galės nuvažiuoti, ypač tie, kuriems tiesiog privaloma taupyti. Skurdžiausiai gyvenantiems teks Vyriausybės paruoštas sprangus davinys – nuolat augančios kainos.
„Buvo skaičiuota, kad lietuviai Lenkijoje per metus išleidžia apie milijardą ar net iki 1,5 mlrd. eurų (turiu galvoje ne tik prekybą maisto produktais). Atitinkamai Lietuvoje mažės gamybos mastas. Aišku, tai neigiamai paveiks maisto gamybos ir apdirbimo sektorių, kuris šalies pramonei yra reikšmingas – jame dirba apie tūkstantis įmonių ir beveik 40 tūkst. žmonių“, – pabrėžė LMPA valdybos pirmininkas.
Sumažėjus gamybos apimčiai, atitinkamai išaugs produkcijos savikainą didinantys gamybos kaštai.
„Dar pridurkime precedento neturintį energijos išteklių kainų augimą. Visa tai silpnins pramonės pajėgumus, mažins konkurencingumą. Bijau, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu PVM pokyčiai Lenkijoje turės daugiau neigiamą įtaką nei prieš mūsų pramonę ir verslą nukreipti Kinijos veiksmai“, – dalijosi mintimis M.Snarskis.
Stebina neveiklumas
Lenkijai jau pradėjus naudoti antiinfliacinį skydą, verslininkus stebina Lietuvos inertiškumas ir neveiklumas.
„Mūsų politikai dažnai skaičiuoja ne kaip verslininkai, bet kaip buhalteriai, kurie sako, kad, sumažinus PVM, valstybės biudžetas neteks pajamų. Bet, žiūrint iš verslo perspektyvų, sumažinęs kainą, daugiau parduosi ir taip gali daugiau laimėti. Lenkijoje – priešingas požiūris. Sumažinę PVM, jie tikisi, kad laimės kitur – per didesnę apyvartą“, – sakė alaus daryklos „Volfas Engelman“ vadovas M.Horbačauskas.
Patyręs verslininkas svarstė, kad didesnis PVM Vyriausybei yra patogus, garantuojantis jai tam tikrą ramybę artimiausioje ateityje.
„Pernai valstybė surinko apie 1 milijardą eurų neplanuotų pajamų. Valstybė taip nepasakys, bet kainų kilimas jai yra naudingas – kuo didesnis PVM, tuo daugiau surenkama mokesčių, atsiranda biudžetininkams ypač parankių neplanuotų pajamų. Taigi keisti PVM nėra didelės motyvacijos“, – vieną iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvoje nemažinamas PVM, nurodė M.Horbačauskas, abejojantis, ar perteklinės lėšos panaudojamos pridėtinei vertei kurti.
Alaus daryklos „Volfas Engelman“ vadovo M. Horbačausko nuomone, atėjo metas grįžti prie 18 proc. PVM tarifo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Jo nuomone, vienas iš galimų efektyvių sprendimų – sumažinti PVM bent trimis procentais.
„Šiuo metu galiojantis 21 proc. PVM teoriškai buvo įvestas laikinai, kai ištiko 2008 metų krizė. Dabar jau būtų galima grįžti prie buvusių 18 procentų“, – svarstė M.Horbačauskas.
Paklaustas, kokių priemonių galėtų imtis patys verslininkai, įmonės vadovas sakė, kad šioje situacijoje nėra kur judėti.
„Neįsivaizduoju, ką pavieniai gamintojai galėtų panaudoti prieš nulinį PVM... Kažkur kažką pigiau pardavinėti... Bet kaip tai gali padaryti... Niekas čia nėra pelnais aptekęs. Nors kainos ir kyla, bet tai yra dėl sąnaudų padidėjimo, o ne dėl pelno. Kainų mažinimo Lenkijoje efektas ypač bus pastebimas pietų Lietuvoje, kur maždaug trečdalis produkcijos prapuls. Turėjome panašų efektą, kai dėl pandemijos užsidarė Lenkijos sienos“, – sakė M.Horbačauskas.
Jo nuomone, galimas atsakas į nulinį lenkų PVM – Lietuvoje nekelti akcizo degalams.
„Į Lenkiją nevažiuotų ar mažiau važiuotų, jei nebūtų didžiulis degalų kainų skirtumas. Tačiau, jei įsipylęs kuro padengi savo kelionės išlaidas, tai visa kita laimi. Dar laukia didžiuliai praradimai, jei vilkikų vairuotojai Lietuvoje nebepils kuro. Mažesnis degalų akcizas turėtų ne vieną privalumą, nes dėl degalų viskas brangsta“, – pabrėžė „Volfas Engelman“ vadovas.
Kaip sugaudyti pirkėjus?
Įmonės „Krekenavos agrofirma“ generalinio direktoriaus Lino Grikšo pastebėjimu, Lenkijos ir Lietuvos PVM šaškių partijoje Lietuva pralaimi. Jo nuomone, Lenkijoje įsigaliojantis nulinis tarifas situacijos iš esmės nepakeis, nes kaimyninė šalis jau seniai išnaudoja mažesnio PVM generuojamą naudą.
„Konkurencija vyksta ne tik tarp verslininkų, bet ir tarp valstybių mokesčių politikos srityje. Reikia žiūrėti, kas vyksta aplinkinių šalių rinkose, ir modeliuoti ėjimus. Tai tam tikra šaškių, gal šachmatų partija ir Lietuva šioje situacijoje, manau, gauna „kindermatą“. Kaip jau ne kartą akcentuota, dėl didelių PVM skirtumų iš Lietuvos kasmet išplaukia ir toliau plauks milijonai eurų – gamintojai neteks dalies pajamų, o valstybė – dalies mokesčių. Nereikia užmiršti, kad ne tik PVM, bet ir gaminami produktai kuria pridėtinę vertę – tai darbo užmokestis, gyventojų pajamų mokestis ir visi su tuo susiję mokesčiai“, – atkreipė dėmesį L.Grikšas.
„Krekenavos agrofirmos“ generalinis direktorius užsiminė apie gamintojų bandymus susigaudyti į Lenkiją lakstančius pirkėjus.
„Turime kelias parduotuves Lenkijos pusėje – Suvalkuose ir Ogrodnykuose. Apyvarta jose yra puiki, sėkmingai konkuruojame su gamintojais Lenkijoje. Kaimyninėje šalyje plėsti tinklo dar neplanuojame, žiūrėsime, kokios yra pirkėjų srauto augimo tendencijos“, – sakė L.Grikšas.
Jis pabrėžė, kad vadinamasis pirkėjų gaudymas Lenkijos pusėje yra daugiau eksperimentas nei situaciją reikšmingai pakeisti galinti rinkodaros priemonė.
Neįsivaizduoju, ką pavieniai gamintojai galėtų panaudoti prieš nulinį PVM...
Kaip svarmuo ant kojos
Pirkėjus Lenkijos pusėje gaudančio savo parduotuvių tinklo neplanuoja kurti ir „Norfa“. „Norfos“ grupės savininko Dainiaus Dundulio tvirtinimu, reikia ieškoti esminių sprendimų, kurie neįmanomi be Vyriausybės iniciatyvų.
„Jei pastatytume du vienodo pajėgumo bėgikus, bet vienam prie kojos prirakintume svarmenį, rezultatas būtų lengvai nuspėjamas. Dėl iš esmės skirtingo PVM Lietuvai su Lenkija tenka rungtyniauti nevienodomis sąlygomis. Turėdami papildomą naštą, mes negalime būti konkurencingi su kaimyninės šalies perdirbėjais, gamybininkais, prekybininkais“, – apgailestavo D.Dundulis.
„Norfos“ grupės savininkas D.Dundulis apgailestavo, kad PVM Lietuvoje yra įšaldytas lede. (I. Gelūno/BNS nuotr.)
Patyrusio verslininko tvirtinimu, tai sukuria daug neigiamų padarinių.
„Apsipirkdami Lenkijos prekybos centruose Lietuvoje uždirbtus pinigus piliečiai paliks konkurentams. Tokiu būdu konkurentų sumanymas bus įgyvendintas šimtu procentu ir jie gali būti dėkingi, kad Lietuvoje PVM yra užšaldytas lede“, – pabrėžė D.Dundulis.
Jis pabrėžė, kad dėl Lenkijoje paliktų pinigų finansinę netektį patirs ne tik Lietuvoje dirbantys perdirbėjai, prekybininkai, gamintojai, bet ir šalies biudžetas.
Valstybės apetitas dideliam PVM gali baigtis prastai – beatodairiškai semiant lėšas iš didelio PVM puodo, ilgainiui jame gali atsirasti skylė, nes PVM puodas ir verslo situacija yra susisiekiantys ir vienas be kito nefunkcionuojantys indai.
„Nors valdžios atstovai verslininkams kartais prikaišioja godumą, bet aš matau, kad valdžia yra godi didelio PVM. Skaičiuojant PVM reikėtų mąstyti ne buhalteriškai ir ne „Exel“ lentelėmis, bet pagal verslo logiką, kuri sako, kad didesnė apyvarta generuoja didesnes pajamas ir didesnius mokesčius. Valstybė, sąlygiškai kalbant, yra tokia pati pelno siekėja kaip ir mes, verslininkai. Ji surenka pelną iš mūsų apyvartos. Jei mažės apyvarta, su sunkumais susidurs vis daugiau įmonių, todėl ims mažėti valstybės pelnas ir ištekliai, galintys tą pelną duoti“, – perspėjo D.Dundulis.
Pavojingos spragos
„Norfos“ grupės savininkas pabrėžė nesiūlantis PVM mokesčio tarifo Lietuvoje mažinti visiems maisto produktams.
„Siūlau tik mėsai ir galbūt reikėtų peržiūrėti alkoholio akcizus, nes, kiek teko girdėti, alkoholis mikroautobusais vežamas perparduoti į Lietuvą ir iš to jau susiformavo stabilus šešėlinis verslas. Šešėlis plinta ir mėsos prekyboje, t.y. ji dažnai pardavinėjama be PVM. Mano nuomone, jėgos metodais sutvarkyti tas spragas yra labai sudėtinga. Veiksmingiausios yra ekonominės priemonės – PVM sumažinimas minėtuose sektoriuose galėtų duoti pastebimą efektą. Siūlau PVM visai nemažinti daržovėms, beveik nemažinti ir pieno produktams, nebent sūriui. Manau, piliečiai dėl pieno ir daržovių į Lenkiją nevažiuos“, – svarstė D.Dundulis.
Žinomas verslininkas apgailestavo, kad visą mažesnio PVM naudą pasiima kaimynai, o minusus susirenka Lietuva.
„Ir dar vienas svarbus dalykas – jei mes išvešime pinigus kaimynams, sukursime jiems gamybos vietų. Piliečių gerovę didinantis darbo jėgos poreikis Lietuvoje ims mažėti, nes nuostolių patirs Lietuvoje veikiančios įmonės – jos siaurins savo darbo apimtį, mažins darbuotojų skaičių. Tokios tendencijos yra labai nepageidautinos ir pavojingos“, – perspėjo verslininkas.
D.Dundulis pabrėžė Vyriausybės ir verslo bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo būtinybę.
„Turėtumėme siekti bendrų tikslų. Neišmintinga tik žiūrėti, kad būtų trumpalaikė gerovė biudžetui, o kas toliau – nelabai svarbu“, – vylėsi D.Dundulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo10
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...