- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį, palyginti su sausiu, brango 5 proc. arba 3 eurais. Reikšmingai pakilo pigiausių ryžių, silkių filė, juodosios arbatos, pigiausios virtos dešros ir bulvių kainos.
Kainų stebėtojai čempiono titulą skiria ryžiams. Ši prekė per mėnesį išbrango labiausiai – 30 proc.
„Gruodį buvo pasiektas maisto kainų dugnas, o sausį vėl turime maisto kainų prieaugį“, – kalbėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.
Pricer.lt tyrimas rodo, kad parduotuvėse – nauja kainų kilimo banga. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį, palyginti su sausiu, brangesnis trejais eurais.
Prekybininkai kelti kainas imasi esą dėl to, kad artėja didžiausia pavasario šventė – Velykos. O prieššventiniai pardavimai iki šiol nedžiugino.
„Mažmeninė prekyba nedaro tokių apyvartų, kokias planavo. Bando apyvartas pasigerinti didindami kainas“, – šnekėjo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Vasarį pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“, beveik 57 eurai. Antroje vietoje „Norfa“. Tie patys produktai čia kainavo 64 eurus. „Rimi“ pigiausių produktų vidutinis krepšelis kainavo 71 eurą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Be ryžių reikšmingai brango silkių filė – 17 proc., 12 proc. brango ir juodoji arbata. Pigiausios virtos dešros ir bulvių kilogramo kainos išaugo dešimtadaliu.
„Kasmet mažinamos silkių pagavimo kvotos Europoje. Tad natūralu, kad esant mažesniam silkių kiekiui, auga jų kaina. Ateityje gali ir didėti. Su ryžiais, visi žinome, kokia įtempta situacija Raudonoje jūroje. Transportavimo kaštai ženkliai išaugę“, – nurodė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
„Ryžiai pabrangę, nes ir Azijoje pabrango, bet tai nėra ta prekė, kuri darytų didelę įtaką mažmeninėje prekyboje. Dėl kitų dviejų prekių, negalėčiau įvardyti, kad jos pabrangę“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Iš Pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango – šešiolika, o pigo – 35. Viena jų – saulėgrąžų aliejus. Pigiausio aliejaus kaina vasarį krito perpus. Tiek pat atpigo ir pigiausias jogurtas. Prekybininkai teigia mažinę ir cukraus, makaronų, sviesto kainas.
„Tas įprastas prekių kainas pradėjome mažinti pernai. Tam yra racionalus argumentas, kodėl taip įvyko. Todėl, kad krito žaliavos“, – sakė R. Gecevičiūtė.
„Visąlaik taip buvo ir bus. Negali būti, kad prekių kainos stovėtų, nes keičiasi sąlygos“, – pabrėžė D. Dundulis.
Ant Velykų stalo pas dažną bus ir mėsos patiekalai. Anot kainų stebėtojo, lenkų ūkininkų triukšmas dėl grūdų tiekimo gali paskatinti didinti kainas. Viena jų – vištienos.
„Problemos su produktų tiekimu, negalime daryti tokių kainų, turime pakelti. Žinote, vištytėm ir kiaulytėm rusiški grūdai buvo pigesni. truputį vištiena, kiauliena pabrangs“, – šnekėjo P. Čepkauskas.
Žinote, vištytėm ir kiaulytėm rusiški grūdai buvo pigesni. truputį vištiena, kiauliena pabrangs.
Lietuviško pieno supirkimo kainų vidurkis išlieka mažesnis nei Europos Sąjungos. Tačiau pienas ir jo produktai smarkiai nepigs. Pieno perdirbėjai neturi stimulo mažinti kainas.
„Išliks svyravimai artimiausioje ateityje, jei pasaulinėse rinkose paklausa neaugs, na, tai vieną mėnesį šiek tiek pabrangs, kitą šiek tiek atpigs“, – aiškino A. Bartkus.
Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc. Kainų tyrėjai viliasi, kad maistas atpigs nebent po Velykų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...